Levandą, kaip vaistažolę, o ne gėlyno puošmeną, geriau pažįsta Italijos, Prancūzijos ir kitų šiltų kraštų gyventojai. Dabar Lietuvoje jau taip pat plyti keli levandų laukai, tai metas įsidėmėti, kad kitų kraštų žmonės levandų arbatą vartoja norėdami išvengti depresyvių nuotaikų bei streso pasekmių. Taip pat žinoma, kad levandų nuoviro pavilgai arba eterinis aliejus padeda užgyti žaizdoms. […]
Avietė yra mažai kaloringas skanėstas – 100 g teturi 46 kalorijas. Tad visa stiklinė, prilyginama 1 porcijai, teturės apie 100. Dar reikia žinoti, kad avietės turi žemą glikemijos indeksą, vadinasi, organizme skyla lėtai, cukraus kiekis kraujyje nepakyla taip greitai, tad ilgiau jaučiatės sočios. Svoris mažėja tuomet, kai greitesnė medžiagų apykaita, kraujo cirkuliacija ir iš organizmo […]
Sunerimę dėl šiemet beveik išprotėjusios vasaros, kai liepos peržydėjo dar jų vardu pavadintam mėnesiui neprasidėjus, toliau domimės, kokios vaistažolės dar tebežydi pievose. Patikimas šaltinis – Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė, beveik kasdien po pievas braidanti. Dabar ji gyvena Klaipėdos krašte, tad puiki informacija susirengusiems atostogauti pajūryje. Juk saulutei pasislėpus už debesų ar anksti rytą galima […]
Tai nustatė mokslininkai, ištyrę, kad šis augalas gerina raumenų energetinę apykaitą bei mažina alkį. Mėtos lapeliai, kuriuose yra vitaminų bei maistingųjų medžiagų, padeda palaikyti sveikatą, kai laikomės maistą ribojančių dietų. Vartojant mėtas, galima valyti organizmą nuo šlakų bei toksinų, jos lengvina virškinimą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Mėtos padeda palaikyti odos stangrumą, drėgmę, o vartojant […]
Peržiūrint augalų, turinčių antibiotinių savybių, sąrašą, sudarytą vieno JAV universiteto, galima suprasti, kodėl žmonės išgyveno. Mat šiame sąraše rasime daugelį prieskonių, kuriuos dabar vartojame ne dėl sveikatos, o iš gurmaniškų paskatų. Tai pipirai, koriandras, kalendra, kuminas, cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, anyžiai, pankolis, kmynai, muškatas, imbieras, garstyčios, mairūnas, rozmarinas, raudonėlis, peletrūnas, bazilikas, šalavijas, petražolė, krapai, mėta, lauro […]
Visi žinom, kad susitikimo malonumą sugadinti lengva – tarkim, vienas pavargęs, o kitas įdirgęs ar abu po kelias dienas trukusio streso darbe. Tuomet nesvarbu – šeimos namai, prabangus restoranas ar užmiesčio sodyba – konflikto ar bent slepiamos įtampos tikimybė didelė. Negerai, ne laiku ir svarbus klausimas – kaip kuo greičiau ir maloniau, be žalos sveikatai, […]
Moterys turi mėgstamus kvepalus ne šiaip sau, o dėl to, kad intuityviai jaučia, kokio kvapo jų organizmui tą akimirką reikia. Į darbą kvepinamės vienaip, o prieš pasimatymą – kitaip. Jazmino, vanilės, rožės ir greipfruto aromatais, kurie veikia centrinę nervų sistemą, aktyvuoja fiziologinius procesus ir sąveikauja su hormonais, galima pasinaudoti visiškai tikslingai, jei tik išmanome, kaip […]
Dabar kartais atrodo, kad aromaterapija yra šiuolaikinių SPA atradimas ir gan prabangus pasimėgavimas. Tačiau aromatų galia naudojosi visos senosios civilizacijos – Egipto, Graikijos, Romos, Kinijos ir tai buvo taip pat natūralu, kaip valgyti ar gerti vandenį. Gimdyvėms padėdavo gvazdikėliai, sveikatą palaikyti – citrina, pušis, kadagys. Grožį ir jaunystę išsaugoti padėdavo rožės ir apelsinų žiedai, o […]
Senais laikais, kai nebuvo nei mokslinių tyrimų, nei rašytinės informacijos, žinios būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas. Žolininkės-raganos tų žinių turėjo ypač daug,dalijosi tarpusavyje, o kitiems perduodavo tik nuotrupas. Tos nuotrupos liaudyje buvo saugomos ir išliko per šimtmečius. Žinių apie augalų magines savybes sukaupę buvo ir Rozenkroicerių ordinui priklausę vienuoliai. Žinoma, rožė Rozenkroiceriams buvo pagrindinis […]
Kvapiuosius aliejus naudojo visos senosios civilizacijos, tačiau šiuolaikinės aromaterapijos pradžia galima laikyti 1920 m. vienoje laboratorijoje įvykusį atsitiktinumą. Prancūzų mokslininkas, nusideginęs ranką, norėdamas numalšinti skausmą, pasitepė ją pirmu po ranka pasitaikiusiu skysčiu – eteriniu levandų aliejumi. Jis nustebo, kad žaizda sugijo labai greitai, praktiškai nepalikdama pėdsakų. Kitas prancūzas, chirurgas, po daugiau nei dvidešimties metų, pastebėjo, […]