Baimė būti atstumtam trukdo mylėti

Kaštonams žydint reikėtų kalbėti apie meilę. Gal ir kalbėsime, bet kol kas atrodo svarbiau kalbėti apie tai, kodėl žmonės bijo ne tik įsimylėti, bet ir susipažinti, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų. Vienas didžiausių „stabdžių“ yra baimė būti atstumtam. Ją, beje, jaučia praktiškai visi, tik skirtingu laipsniu.

Baimė būti atstumtam meilės santykiuose pasitaiko dažnai. Ji atsiranda žlugus santykiams, kai išsiskyrimo iniciatorius buvo kitas asmuo, įsimylėjimas, kuris taip ir netapo romanu.

Visa tai tampa kliūtimi pradėti naujus santykius. Pradėjus susitikinėti netikrumas persekioja, o įkyri mintis, kad patneris vis tiek pames, trukdo kurti ilagalaikius santykius, kurie galėtų peraugti į stiprią sąjungą.

 

Yra ir priežasčių, ir išeičių

Vieni žmonės  tą atstūmimo baimę įveikia, kiti ima šalintis visų situacijų, kur ji galėtų pasireiškšti. Vengia žmonių, o būdami tarp jų, stengiasi nerodyti jokios iniciatyvos.

Kita vertus, vienatvės baimė irgi yra, regis, ji užprogramuota genetiniame lygmenyje, kai tik pradėjo vystytis žmonija. Tereikia įsivaizduoti, ką tuomet reiškė būti išvarytam iš genties.

Tad pirmas dalykas, kurį vertėti įsisąmoninti, kad bet koks jausmas ir bet kokia baimė yra tiesiog informacija mums apie mus pačius. Kam liūdėti ar gąsdintis, jei galima situaciją pakeisti?

Baimė būti atstumtam neatsiranda tuščioje vietoje. Ji pasireiškia tuomet, kai žmogus jau turi neigiamą to patirtį. Jis gali to net nežinoti, nes ankstyvos patirtys dažnai  lieka pasąmonėje. Kita vertus, gauti neigiamą atsakymą visuomet yra nemalonu. Žlunga viltys ir kenčia savivertė.

 

Vaikystės patirtys

Specialistai teigia, kad atstūmimo baimę gali sukelti dar nesustiprėjusios psichikos vaikystėje patirti išgyvenimai, pavyzdžiui, artimųjų mirtis ar skyrybos. Net ir ne specialistai jau žino, kad vaikas visko, kas vyksta artimoje aplinkoje, priežastimi laiko save – nebuvo pakankamai geras, todėl jį ir paliko.

Kaip plaikimą/pametimą/atstūmimą vaikas gali įvertinti ir dėmesio trūkumą. Vaikas taip vertina ne tik tėvų, bet ir vyresnių brolių bei seserų nedėmesingą elgesį. Toks elgesys mažam vaikui tarsi sako – esi nereikšmingas.

Norėdamas gauti dėmesio, vaikas ieško būdų prisitaikyti ir elgesio, kuris pasirodė sėkmingas, modeliai kartojami visą gyvenimą. Vaikas kaip efektyvų elgesio modelį gali pasirinkti keisčiausius dalykus – destruktyvų elgesį ar ligą.

Dabar yra manoma, kad pirmosios atstūmimo patirtys gali būti net dar negimus – mama dvejoja ar gimdyti, nusivilia, kad gimė ne tos lyties, kaip norėjo, kūdikis.

Gal ir netikėta, bet atstūmimo baimės priežastimi gali tapti ir pernelyg globėjiškas elgesys su vaiku. Visas problemas už vaiką sprendžiantys tėvai tikisi, kad taip apsaugo jį nuo pernelyg sudėtingų situacijų, tačiau išties jie taip atima iš jo galimybę tapti savarankišku. Suaugęs žmogus, netekęs to kitų žmonių globojimo, jaučiasi dėl visko neužtikrintas, o jei į jo prašymą kažkas sureaguoja neigiamai, apskritai pasimeta.

 

Kaip atstūmimo baimė pasireiškia?

Vėlesniame amžiuje atsiranda kitų priežasčių įgyti atstūmimo baimę – meilės santykių žlugimas dėl neištikimybės, draugų ar verslo partnerių išdavystė. Visose šiose situacijose žmonės patiria stiprų emocinį sukrėtimą. Tokiose situacijose dar nesulaukus kitų artimų žmonių palaikymo, ilgai užtrukus depresyvia būsenai, atsiranda baimė dėl būsimų santykių.

Atstūmimo baimė gali būti ir dėl to, kad kai kurie žmonės yra tarsi apsigimę „vienišiai“, prisileidžiantys artyn tik tuos, kuriais visiškai pasitiki arba turi fizinių trūkumų ir kenčia nuo „bjauriojo ančiuko“ sindromo.

Šiek tiek užsiminėme apie baimės būti atstumtam pasireiškimus vaikystėje, tačiau suaugusieji  elgiasi kitaip. Vieni išvis vengia bet kokių kontaktų ir santykių, o kiti atvirkščiai, manipuliuoja artimaisais, kad tik gautų kuo daugiau jų dėmesio.

 

Klaidingi įsitikinimai

Suaugę žmonės, kurie bijo būti atstumti, išgyvena įvairiausias emocijas ir tiki savo susikurtais stereotipais. Tai yra klaidingi įsitikinimai, tačiau jie net nelinkę  svarstyti jų teisingumo. Pavyzdžiui, jie tiki, kad  myli ir gerbia tik tuos, kurie sėkmingi ir gražūs.

Bijodami būti atstumti, žmonės tampa labai priklausomi nuo kitų nuomonės, siekia jiems patikti. Jie įtarūs ir nepasitikintys, bet kokį dėmesio ženklą traktuoja kaip ketinimą jais pasinaudoti  egoistiškais tikslais, vengia ilgalaikių santykių.

Kiti žmonės, turintys tą pačią atstūmimo baimę, tampa labai neryžtingi, neturi nuomonės, vengia bet kokios atsakomybės. Jie tarsi sustingsta ilgą laiką negavę teigiamo savo elgesio įvertinimo iš aplinkinių.

Dar kiti nuolat tikrina santykių tvirtumą. Nuolat reikalauja meilės patvirtinimų, gyvena laukdami neišvengiamo išsiskyrimo, labai pažeidžiami emociškai.

Dar kiti vengia santykių su žmonėmės, dėl kurių simpatijos nėra tikri. Jaučiasi niekam tikę, bijo, kad jų nebemylės, jei jie nedarys to, ko kiti iš jų reikalauja.

Baimę būti atstumti jaučia ir egoistai, bet jie ją maskuoja tai užkelta saviverte, daro aplinkiniams spaudimą, kelia jiems padidintus reikalavimus.

 

Kaip nustoti bijoti atstūmimo?

Lengva nebus, nes niekas ir niekam negali duoti garantijų, kad žmonės mus priims išskėstomis rankomis. Nė vienas žmogus negali patikti visiems be išimties, bet tai nereiškia, kad jis yra blogas ar geras. Kiekvienas yra unikalus ir jei nemėgina visiems įtikti, tą unikalumą, kuris kažkam gali patikti, išsaugo.

Padeda saviertės sustiprinimas, pamėginkite prisiminti, o jei reikia ir užsirašyti visus poelgius, kuriais didžiuojatės. Kartkartėmis perskaitykite ir pagirkite save.  Kai tik nustosite atstumti pats save, priimsite savo „aš“, praeis baimė ir būti kitų atstumtam.

Svarbu su ta savo baime neužsisklęsti savyje, kartais pakanka rasti tos baimės pirminę priežastį, o kartais tenka kreiptis į psichologą. Bet kuriuo atveju tai yra geriau nei dėl tos baimės prarasti gyvenimo džiaugsmą.

Jau vien tai, kad suprantate, kad baimė trukdo pilnaverčiam gyvenimui, mėginate suprasti, kada ta baimė atsirado, dabar, būdami suaugę, galite į situaciją pažvelgti kitaip. Vaikystės traumos neturi trukdyti dabar, tad pajutę baimę, eikite į priekį, darykite tai, kas atrodo baisu.

Labai gali būti, kad paaiškės, kad nebuvo taip baisu ir blogai, kaip tikėjotės. Baimė dings ir netrukdys mylėti, draugauti, pasitikėti, jaustis vertu laimės.