Joninės ar Rasos?

Lietuviams artimesnės Rasos, arba dar kitaip, Kupolės, kurios švenčiamos jau tūkstančius metų, daug anksčiau nei tautai svarbus tapo Šv.Jonas. Rasos minimos net 2 savaites, kai dienos ypač ilgos, naktys trumpos, o visi augalai kupini magiškų galių. Taip teigia etnologė Nijolė Balčiūnienė, jau daugelį metų vedanti Rasų šventes pagal tikras senąsias apeigų tradicijas. Šiemet šventė vyks Verkių parke ir jos metu, kaip ir dera, bus sudvasinama Saulė, Ugnis ir Vanduo.
„Rasos yra senovinė gamtos šventė, kuri vyksta suklestėjus augalijai, sakoma, kad rasoja rugiai, o tai reiškia, kad jie žydi, yra pilni žiedadulkių. Tuo metu gamtoje vyksta stabtelėjimas ir po jo prasideda virsmas, ilgėja naktys. Ryto rasa, su augalų eteriniais aliejais, irgi laikoma stebuklinga, žmonėms būdavo ne tik patiems patariama joje išsivolioti, bet ir sergančius gyvulius ja vilgyti“, – pasakoja etnologė.
Šventės naktį renkami 9 augalai iš 9 pievų ar laukų, arba kas 9 žingsnius, o paskui iš šios puokštės patyrusi žolininkė buria. Tuos žolynus galima įpinti ir į vainiką, o paskui, jei jo neplukdo, galima susidžiovinti ir turėti žolelių ypatingo poveikio arbatai. Rasų naktis yra kupina įvairiausių simbolinių prasmių, burtų ir žaidimų.
Nuotrauka Vytauto Daraškevičiaus
Etnologė N. Balčiūnienė ir etnomuzikologė dr. D. Urbanavičienė Rasų šventės pagal senovines tradicijas apeigose