Sveika: slyvos, obuoliai ir cidonijos
Į artimiausių savaičių meniu rekomenduojama įtraukti naudingąsias rudens gėrybes. Tuo metu, kai visur pilna, kai tikrąja to žodžio prasme, guli po kojomis, dažnai ir apetito jau nebekelia, tad pats laikas prisiminti apie teikiamą naudą.
Slyvose ypač daug ląstelienos, kuri gerina virškinimą ir lėtina angliavandenių pasisavinimą. Pektinai šalina iš organizmo kenksmingąsias medžiagas, padeda reguliuoti cholesterolio kiekį. Yra vitaminų B1, C, PP, E ir A, kalio, fosforo, geležies.
Gali netikti, jei yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir skrandžio sulčių rūgštingumas.
Obuolius galima ne tik skaniai šviežius triauškinti ir dėti į pyragus, juos galima naudoti praktiškai visur, kur reikia rūgštelės. Pavyzdžiui, jei norime, kad burokėlių sriuba būtų gražiai raudona, turime įdėti rūgšties, tačiau puikiai tiks ir kelios skilteles rūgštesnio obuolio. Obuolys tinka į daugelį paukštienos patiekalų, puikiai dera su morkomis. Naudoti obuolių sultis vietoje acto irgi yra gerai.
Obuoliai tinka aterosklerozės profilaktikai, sergant mažakraujyste, podagra, širdies ir kraujagyslių ligomis, šlapimtakių akmenlige. Yra mangano, kalio, jodo, natrio, kalcio, fosforo, vitaminų C, P, B1, B2, PP, K, karoteno ir folio rūgšties.
Gali netikti padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant skrandžio ligomis.
Cidonijos gal būt žinote kitu – aivos pavadinimu. Taip ji vadinta tiurkų kalbomis kalbančių žmonių gyvenamosiose vietovėse, juo išplito Kaukaze, Kryme, o iš ten kadaise atkeliavo ir į smalsiausių sodininkų valdas mūsų krašte. Dabar jų atsirado ir prekybos centrų pasiūloje, tačiau daugelis iš pažiūros mano, kad tai tiesiog peraugę svarainiai.
Kadangi vaisius mums kiek retesnis, gal bus įdomu, kad graikų mitologijoje minimas aukso obuolys, kurį Paris įteikė meilės deivei Afroditei, yra būtent cidonija. Kartais netgi pasakojama, kad jos tikroji jos tėvynė yra legendomis apipinta Kretos sala. Nuo seno cidonija laikoma meilės, santuokos bei vaisingumo simboliu. Viduramžių Europoje pakakdavo padovanoti cidonijos vaisų nusižiūrėtai merginai ir ji suprasdavo tai kaip tikros meilės išraišką. Cidonijos natūraliai auga Kaspijos jūros pakrantėse, Šiaurės Graikijoje, Kipre, Kaukaze, Kryme. Auginamos cidonijos Ukrainoje, Moldovoje, Turkmėnijoje, o vėliau, išvedus labiau šalčiui atsparias veisles, išplito ir šiauriau. Cidonijos yra giminingos kriaušėms, obelims ir svarainiams. Savo tėvynėje cidonijos yra medžiai, o pas mus – aukšti krūmai arba žemi, iki 3 m aukščio daugiakamieniai medeliai.
Cidonijų vaisiuose gausu rauginių medžiagų, pektinų, citrinų ir obuolių rūgščių, cukrų (daugiausia fruktozės), geležies, vario, C vitamino. Sėklos, kuriose yra apie 20 proc. gleivių, vandenyje labai lengvai išbrinksta. Jų nuoviras vartojamas kaip laisvinamoji priemonė. Iš cidonijų sėklų išvirta arbata gydomas kosulys, skalaujama gerklė sergant angina. Iš šviežių vaisių gaminamos trauktinės ir ekstraktai, vartojami sergant mažakraujyste. Cidonijos vaisiai turi šlapimą varančių ir kraujavimą stabdančių ir antiseptinių savybių.
Iš sėklų gaminamas gėrimas vartojamas sergant kvėpavimo takų ir virškinimo ligomis. Sėklos užmerkiamos nesmulkintos, nes kitaip išskirtų nuodingų medžiagų. Palaikius per naktį, gaunamas gleivingas skystis, panašiai kaip iš linų sėmenų. Cidonijos sultys tinkamos plauti blogai gyjančias žaizdas, skalauti dantenas ir gerklę.
Cidonijos vaisiai išties panašūs į didelius svarainius, tačiau ypač kieti ir šviežiu pavidalu visai neskanūs. Tačiau ten, kur cidonija arba aiva yra įprastesnis augalas, žmonės įsigudrino iš jos gaminti įvairiausių skanumynų. Laiku nuskinti sveiki vaisiai laikosi iki pavasario, o kai kurių veislių po 4–6 laikymo mėnesių suminkštėja ir tinka valgyti švieži.
Vaisiai malonaus aromato, bet juos valgant sutraukia gomurį. Minkštimas dažniausiai labai kietas. Dėl to cidonijų vaisiai dažniausiai valgomi ne švieži, o perdirbti. Jų gaminiai pasižymi subtiliu skoniu ir nepakartojamu aromatu. Populiariausi uogienės, džemai, sirupai, kompotai ir vynai.
Išvirus arba iškepus cidonijos vaisių, jausime kiek granuliuotą tekstūrą, bet saldų skonį ir minkštimas bus rausvas. Tuose kraštuose, kur cidonija yra įprastas augalas, jos vaisius verda ant mažos ugnies ir iš jų paruošia įdarą pyragams bei pyragėliams.
Iš orkaitėje keptų vaisių gamina pastą, labai derančią su minkštais brandintais sūriais. Keptas patiekia kaip garnyrą prie žvėrienos.