Augalų jėga

Peržiūrint augalų, turinčių antibiotinių savybių, sąrašą, sudarytą vieno JAV universiteto, galima suprasti, kodėl žmonės išgyveno.
Mat šiame sąraše rasime daugelį prieskonių, kuriuos dabar vartojame ne dėl sveikatos, o iš gurmaniškų paskatų. Tai pipirai, koriandras, kalendra, kuminas, cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, anyžiai, pankolis, kmynai, muškatas, imbieras, garstyčios, mairūnas, rozmarinas, raudonėlis, peletrūnas, bazilikas, šalavijas, petražolė, krapai, mėta, lauro lapai.
Tad yra malonus būdas gydytis ar stiprinti imunitetą – gausiai gardinti jais maistą, aromatizuoti arbatą, kavą, padažus.
Gyvoji gamta tokia sudėtinga, kad mėginimai išskirti iš augalų veikliąją medžiagą ir naudoti ją gydymui, ne visada pavyksta. Dažnai ta medžiaga sėkmingai gydo būtent kartu su kitomis, esančiomis tame pat augale. Augaluose yra šimtai aktyviųjų medžiagų ir kai kurių jų cheminė sandara nėra ištyrinėta iki šiol.
Geroji žinia yra tai, kad, augaluose esantys antibiotikai ne tik naikina mikrobus ar trukdo jiems daugintis, bet ir stimuliuoja žmogaus organizmo gynybines jėgas, skatina gyti žaizdas, nukenksmina jungiamajame auginyje susirinkusius nuodus, gerina šlakų išsiskyrimą.
Augalai žmogaus organizmui suteikia ir mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, augalų hormonų, todėl jis stiprėja. Pats augalo antibiotikas veikia palyginti nestipriai, todėl prie jo mikroorganizmai nepripranta taip greitai.
Jeigu kurios nors vaistažolės aprašyme paminėti fitoncidai, vadinasi, tai yra natūralūs antibiotikai. Jie, beje, skirtingai nei sintetiniai, dažnai veikia ne tik bakterijas, bet ir virusus ir grybelius, todėl galima vartoti net tiksliai nenustačius ligos sukėlėjo.