Būti ar nebūti …auka?
Linai dar tik 32, bet ji jau kelerius metus turi romaną su gerokai vyresniu labai valdingu vyriškiu, kuris dažniausiai yra labai rūpestingas ir atrodo mylintis. Ji nuolat jautė jo spaudimą, bet pastaruoju metu tai ją ėmė itin erzinti. Kaskart, kai tas vyras ją kritikuoja, išjuokia, tarsi juokaudamas, jis visad priduria – „Bet žinai, kaip aš tave myliu“ arba „Nebūk vaikas“. Dažnai jo kritika atrodo net pagrįsta, be to ji finansiškai yra nuo to vyro priklausoma, todėl jai atrodo, kad telieka kentėti. Bet ką daryti su jausmais, su dėl tokio elgesio kylančiu nepasitenkinimu? Juolab, kad ji suvokia kaip tai griauna ir pasitikėjimą santykiais, ir pačia savimi, atima laimės jausmą ir net savigarbą.
Kodėl taip elgiamės?
Psichologai teigia, kad tiems, kurie jaučiasi nesugebantys susidoroti su jų gyvenime kylančiais sunkumais, susiformuoja aukos mentalitetas. Tai galima apibūdinti kaip bejėgiškumo jausmą, negalint kontroliuoti ir pakeisti savo gyvenimo, santykių. Ima atrodyti, kad nuolat kažkas įvyksta, ir užuot ėmusis atsakomybės už savo ateitį, kyla noras dėl visko kaltinti aplinkybes, įvykius, kitus žmones.
Tokia būsena atsiranda dėl giliai įsišaknijusio nepasitikėjimo savimi ir didelio poreikio būti pripažintam. Auka pasijutęs žmogus, net jei to nepripažįsta ar nepastebi, pradeda elgtis taip, kad atitiktų kitų lūkesčius. Viduje kaupiasi apmaudas dėl to, kas ir kaip vyksta, nors iš pažiūros atrodo nuolankūs, nes yra priklausomi.
Ydingas trikampis
Atpažinti patekus į aukos vaidmenį būtų daug paprasčiau, jei ši rolė nebūtų kintanti. Išties judama ydingu trikampiu : agresorius, gelbėtojas, auka. Aukos vaidmenyje esantys žmonės ieško kas juos gali išgelbėti. Tačiau radę gelbėtoją, pyksta ant jo, nes ima atrodyti, kad šis žiūri iš aukšto.
Tuo tarpu gelbėtojai yra įsitikinę, kad jų pačių poreikiai nesvarbūs ir nereikšmingi. Vienintelis būdas turėti ryšį su kitais žmonėmis ir jaustis reikalingais yra visais rūpintis. Tuomet gali (taip tikima) ateiti akimirka, kai bus galima pajusti gyvenimo pilnatvę.
Agresorius tiki, kad pasaulis yra pavojingas ir vienintelis būdas jame būti saugiu, yra gebėjimas sukelti baimę, todėl nuolat kuo nors gąsdina. Jis nesuvokia, kad jo būdas užsitikrinti saugumą, jam pačiam tik stiprina įsitikinimą, kad pasaulis yra pavojingas. Agresorius tiki, kad jis tėra nekaltas stebėtojas priešiškame pasaulyje, kuriame išgyvena tik stipriausi, todėl geriausia yra pulti pirmam.
Žmogus labai dažnai jaučiasi negalintis pakeisti savo gyvenimo, tačiau pasirengęs mielai padėti-išgelbėti, o kartais ir „užpulti“ tą pavojingą pasaulį. Realiame gyvenime taip vyksta per įvykius ir žmones, todėl sunku užčiuopti savo tikrąjį vaidmenį. Pavyzdžiui, iš agresoriaus pozicijos puolamas kažkas, nuo ko reikia gelbėti kitą, kuris pačiam atrodo auka. Pripažinti, kad auka jaučiasi pats, tuo metu praktiškai neįmanoma.
Nustumtos emocijos nedingsta
Kai neigiame, ką išties jaučiame, stumiame save į aukos vaidmenį. Kai kažkur nustumiame ar apskritai neigiame savo tikrąsias emocijas, nes manome, kad jos netinkamos, pradedame elgtis impulsyviai. Užspausti jausmai tampa tarsi slapta gėda. Jie sukuria atstumą tarp mūsų ir kitų, taip pasmerkdami praleisti gyvenimą aukos trikampyje.
Žmonės tiesiog gelbsti save nuo nemalonių emocijų, nustumdami jas į pasąmonę. Tuos nustumtus jausmus ir mintis, kurių nesisąmoniname, kitaip tariant neprisiimame už juos atsakomybės, dažniausiai projektuojame į artimiausius žmones.
Kai mintį ar jausmą, kuris mums nepriimtinas, nuteisiame kaip blogą, dažniausiai randame kitą žmogų su panašiomis mintimis ar jausmais bei pradedame jį smerkti. Tai ir yra projekcija, kuri maitina aukos trikampį.
Ką galima padaryti?
Dažnai minima frazė „prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir veiksmus“ paprastai tariant, reiškia juos įsisąmoninti – pamatyti-atpažinti-pripažinti. Tai padaryti geriausiai padės specialistas-psichologas, kuris žino tai palengvinančių metodikų.
Kitas variantas yra stebėti save ir naujai suvokti situacijas medituojant. Meditacijose naudojant eterinius aliejus yra lengviau atsiverti pačiam sau, lengviau išgyventi nemalonias į paviršių iškylančias emocijas, atstatyti savigarbą. Eteriniai aliejai naudingi ir tiems, kurie nemedituoja, aromatas veikia bet kuriuo atveju.
Labai gali būti, kad kaskart jausite poreikį pajusti kitą kvapą – pasikliaukite nosimi, ji geriausiai nustato ko reikia organizmui subalansuoti tiek fizine, tiek emocine, tiek energetine prasme. Turėdami namie 5-7 eterinius aliejus, kuriuos pasirinkote pagal kvapą ar aprašymą, kuris patraukė, kaskart galite pagal uoslę pasirinkti tai dienai tinkamiausią.
Pirmiausia, kai tik pradėsite savo kelią tolyn nuo aukos vaidmens, būtina suvokti 2 tiesas. Pirmoji – kai kuriose situacijose galime jausti savo jėgą, o kai kuriose jaustis aukomis. Antroji – jaustis auka yra labai patogu. Tuomet galima nesiimti atsakomybės nei už savo elgesį, nei jausmus. Tą pripažinti yra labai sunku ir nemalonu.
Pokalbis su savimi
- Reikėtų sau užduoti keletą klausimų. Kokiose situacijose jaučiatės auka? Ar tai susiję su praeities patirtimi ar su savo neadekvatumo (netinkamas, neatitinkantis) jausmu? Pavyzdžiui, gali būti neadekvatu įsižeisti užuot tiesiog atsakius į klausimą.
- Kodėl jaučiatės auka? Dėl to, kad bijote pažeisti nusistovėjusią santykių pusiausvyrą? Ar net negalite įsivaizduoti jokio kitokio savo elgesio? Gal tiesiog nenorite suvokti tikrojo savo padėties nepatrauklumo, gėdingumo? Tai gali būti tiek namuose, tiek darbe, tiek tarp bendraamžių, visose situacijose, kai žmogus žeminamas, menkinamas, skaudinamas. Pripažinus tai reikėtų keisti situaciją, o jei to baiminamasi, atrodo geriau nesuvokti kaip išties yra.
- Pagalvokite, kaip išties norėtumėte jaustis ir elgtis esamoje situacijoje ?
- Mintyse parepetuokite savo naują, „pagerintą“ elgesį. Pajutę save situacijos ar santykių auka, paanalizuokite savo jausmus ir pasakykit sau „Nebebūsiu auka“.
- Vis priminkite sau, kad turite jėgų kažką savo gyvenime pakeisti į gerąją pusę. Kokybiškų natūralių eterinių aliejų galite įsigyti www.feminabona24.com
