Gyvenimo matricos
Skamba šiurpokai, tačiau būtent jos, gyvenimo matricos, nulemia ką galvojam, jaučiam, darom, reaguojam į aplinkinius bei su jis elgiamės.
Tai matricos „paleidžia“ tokias mūsų intensyvias emocijas, kaip įtūžis, liūdesys ir nerimas. Net tuomet, kai kitiems atrodome sėkmingi (aukštas socialinis statusas, ideali šeima, artimųjų pagarba, sėkminga karjera), dėl tų matricų poveikio nepajėgiame mėgautis savo gyvenimu ir patikėti savo pasiekimais.
Mes žinome, kad mūsų veiksmai sukels problemų, bet vis kartojame savo destruktyvų elgesį pagal susikurtą modelį. Kodėl taip atsitinka? Ar galima ištrūkti iš to užburto rato?
Atraskit savo skaudulį
Jus nuolat vilioja santykiai su žmonėmis, kurie jums abejingi? Ar atrodo, kad net patys artimiausieji nesupranta ir nenori jumis rūpintis?
Giliai viduje jaučiatės visiškai menki? Manote, kad žmonės, išties jus pažinę, tuojau pat nusisuks? Savo interesus laikote mažiau svarbiais, nei svetimus ir niekuomet negaunate to, ko norite?
Net nežinote, ko išties reikėtų, kad pasijustumėte laimingi?
Nuolat bijote, kad atsitiks kas nors baisaus? Lengvas peršalimas atrodo kaip mirties nuosprendis? Kad ir kiek gautumėte aplinkinių pripažinimo ir pritarimo, jaučiatės nevykėlis, nelaimingas ir nevertas?
Būtent tai vadinama „gyvenimo matricomis“.
Kaip formuojasi matricos ?
Matricos formuojasi vaikystėje ir po to veikia visą gyvenimą. Matrica susiformuoja pagal tai, kaip su mumis elgiasi šeimos nariai ir bendraamžiai.
Mus pameta, kritikuoja, perdėtai saugo, tyčiojasi, ignoruoja arba skriaudžia – visa tai traumuoja.
Galiausiai matrica tampa mūsų pačių dalimi. Po daugelio metų, jau užaugę, pradedame savarankišką gyvenimą ir patys kuriame situacijas, kuriose su mumis žiauriai elgiasi, nekreipia dėmesio, žemina arba stipriai kontroliuoja. Taip negauname nieko iš to, ko labiausiai norime.
Kartojimo ironija
Vienu pagrindinių psichoanalizės atradimų yra faktas, kad mes linkę kartoti ir vėl kartoti savo vaikystės traumas. Tas kartojimas yra priverstinis.
Alkoholiko vaikas suauga ir sukuria santykius su alkoholiku. Vaikas, kurį skriaudė, tuokiasi su sadistu arba pats tampa tironu.
Vaikas, patyręs seksualinį smurtą, užaugęs gali užsiimti prostitucija. Vaikas, kurį nuolat kontroliavo, perkelia ant artimųjų atsakomybę už savo gyvenimą ir savijautą.
Tokie faktai stulbina. Kodėl mes taip darom? Kodėl iš naujo išgyvename skausmą ir tęsiam savo kančią? Kodėl nepadarome savo gyvenimo geresnio ir nesulaužom to ydingo rato? Beveik kiekvienas iš mūsų kartoja tuos negatyvius modelius, kuriuos įsisavino vaikystėje, taip griaudamas savo gyvenimą.
Kažkokiu keistu būdu mes įsigudriname patys sukurti sąlygas ir situacijas, labai panašias ar primenančias tai, dėl ko kentėjome vaikystėje. Tie modeliai įrašyti mūsų matricoje.
Galima pakeisti
Profesionalai matricą vadina „schema“ ir tas terminas kilo iš kognityvinės psichologijos. Schemos yra ankstyvoje vaikystėje giliai įsišakniję įsitikinimai apie mus pačius ir apie aplinkinį pasaulį. Jos įsitaisę pačiame mūsų pasaulėjautos centre.
Atsisakyti savo įsitikinimų mums reiškia išeiti iš komforto zonos, kurioje mes suprantame, kas esame ir kas vyksta aplink. Todėl kabinamės į tuos įsitikinimus net tuomet, kai dėl jų jaučiame skausmą.
Gilūs įsitikinimai arba schema mums suteikia apibrėžtumo ir galimybę prognozuoti kas bus. Tai pažįstama ir komfortiška. Kad ir kaip keistai skambėtų, tuomet jaučiamės kaip namie. Todėl psichologai mano, kad tas schemas-matricas labai sunku pakeisti.
Tai yra įmanoma naudojantis Dr. Jeffrey E. Young metodu, kuris gyvuoja jau 20 metų. Tai platus ir kompleksinis poveikis, kuriame daug bendro su kitomis psichoterapijos kryptimis, tačiau skiriasi santykiai su klientu, darbo stilius, specialisto pozicija ir jo aktyvumas.
Klientui pirmiausia padedama atpažinti jį veikiančias schemas, suprasti jų atsiradimo priežastis, susieti su dabartinėmis problemomis. Vėliau, panaudojant įvairias strategijas, stengiamasi neadekvačius modelius pakeisti į konstruktyvius.
Parengta pagal Jeffrey E. Young, Janet S. Klosko „Reinventing your life”
