Įsitikinimai, prieštaraujantys žmogaus prigimčiai

Kalbėti apie jausmus mūsų visuomenėje nėra įprasta. To išmokstame dar vaikystėje, nes tėvai įsivaizduoja, kad taip mus gali apsaugoti nuo skaudžių situacijų. Kupini pačių geriausių norų ar tik siekdami turėti daugiau ramybės, jie pataria neverkti, nerodyti pykčio. Skatina būti „geru berniuku” ar dar labiau – paklusnia „gera mergaite”.

Iš kartos į kartą 

Atrodytų, kad taip jie mus moko tvarkyts su savo jausmais, tačiau žmogus negali išmokyti to, ko nemoka pats. Tėvai, su labai retomis išimtimis, savo vaikus moko to, ko juos mokė jų tėvai, todėl dauguma esame išmokyti savo jausmus slopinti.

Jausmus dažniausiai gniaužiame, kol tik pajėgiame, o kai jau ne – išliejame, abiems atvejais dažniausiai nesigilindami, ką jaučiame ir ką tai mums galėtų suteikti.

Dažnai žmonės apie savo jausmus turi keletą  klaidingų įsitikinimų, kurie išties trukdo sėkmingai reaguoti į gyvenime pasitaikančias situacijas. Atidžiai peržiūrėkime ir pamąstykime, kurie iš tų klaidingų įsitikinimų mums kenkia labiausiai. Auginatys vaikus turi galimybę sąmoningai stengtis tų klaidingų įsitikinimų neperduoti kitai kartai.

 

Klaidingai tikime: jausmai nereikalingi

Labai dažnai dalykiniuose pokalbiuose ir ginčuose galime išgirsti raginimą remtis protu, o ne jausmais, siūlymą „be emocijų“, nes jos tik treukdo galvoti.

Išties tik dėka jausmų žmonės gali suprasti savo tikruosius poreikius ir tik tuomet verta „įjungti galvą“ ir sugalvoti, kaip tuos poreikius patenkinti. Pageidautina, pačiu geriausiu ir trumpiausiu būdu.

 

Klaidingai tikime: vieni jausmai geri, o kiti blogi

Išgyvendami laimę, džiaugsmą ir malonumą esame tikri, kad tie jausmai yra geri. Baimė, nerimas, liūdesys, gėda, pyktis atrodo tokie netinkami, kad geriau jų vengti ir kuo greičiau užmiršti.

Išties visi jausmai tai gyvenimo energija, kuri reikalinga prisitaikant prie situacijos permainų. Visi jausmai yra žmogaus prigimties dalis ir pagalba jam, kai reikia susigaudyti ką daryti, svarbu mokėti su tais visais jausmais elgtis.

 

Klaidingai tikime: su nemaloniais jausmais reikia kovoti

 

Tikriausiai teko girdėti, kad tėvai sako vaikams: „pykti negalima, pykti blogai, reikia būti geram berniukui? Arba: „ko verki, juk esi vyras, ko bijai, baily“.

Išties nemalonūs jausmai atsiranda, kai kokia nors kliūtis trukdo patenkinti poreikius. Jausmo energija ir reikalinga, kad tas poreikis būtų patenkintas. Tai skatina kažką keisti situacijoje.

Gerai ir teisinga tuomet, kai pasireiškia bet kokie jausmai. Jeigu su tuo kovojame, slopiname, tai jie lieka neįsisąmoninti, o energija „užšaldyta“. Tenka laukti momento, kol tai, kas susikaupė, prasiverš – nevaldomu emocijų vulkanu, apkalbomis, sarkazmu, mažomis ar didelėmis kiaulystėmis ar net psichosomatiškai – ligomis.

 

Klaidingai tikime: į neamlonius jausmus geriausia nekreipti dėmesio

 Išties jausmai turi svarbią funkciją – pranešti mums, kad išorinė arba vidinė situacija reikalauja mūsų įsikišimo.   Jausmų ignoravimas nepadeda pagerinti nei situacijos, nei santykių.

 

Klaidingai tikime: mano jausmai niekam nereikalingi, geriau juos laikyti savyje

Išties dalytis savo jausmais ir išgyvenimais yra svarbus žmogaus poreikis. Gyvenimas tampa gražesnis ir lengvesnis, jei turime patikimą artimųjų ratą, kuriame galime dalytis net giliais išgyvenimais. Vidinis pasirengimas ir gebėjimas dalytis išgyvenimais vietoje to, kad kaltintume, gerina bendravimo kokybę tiek asmeniniuose, tiek dalykiniuose santykiuose.

 

Klaidingai tikime: nieko nejaučiu

 

Išties nieko nejaučia tik miręs žmogus. Paprastai nejautrumas atsiranda tuomet, kai žmogus nuolat slopina savo jausmus. Tuomet tam, kad kažką pajustų, turi atsitikti kažkas ypatingo. Žmonės, kurie suvokia, kad ką nors jaučia kiekvieną gyvenimo minutę, stiprina ir gilina savo jautrumą, todėl net iš pačių mažiausių kūno signalų gali pajusti situacijos pasikeitimą. Jų greita orientacija, stipri intuicija ir „uoslė“ padeda būti tarp sėkmingiausių.

 

Jei norėtumėt išbandyti

Žmogaus jausmai yra sudėtingi ir norint į juos sąmoningai pažvelgti, juolab suprasti, kas išties juos sukelia, būna nelengva, o dažnai ir skausminga.

Bijant to skausmo, dažniausiai ir vengiama juose „kapstytis“. Yra žinoma, kad emocinę būseną ypač efektyviai veikia eteriniai aliejai. Gal būt kai kuriuos norėsite išmėginti, priklausomai nuo to, kokie yra jausmai.

Kadagių eterinis aliejus, kurį esame aprašę atskirame straipsnyje, padeda, kai norite paveikti sunkius atsiminimus ir pozityviau žvelgti į gyvenimą.

Jazminų, bergamočių, greipfrutų, rozmarinų ir apelsinų žiedų eteriniai aliejai taip pat yra išsamiau aprašyti šiame žurnale, trumpai tariant, jie gali padėti labiau pasitikėti savimi po didelių nusivylimų.

Vienatvės jausmą palengvina rožių, bosvelijos sakų, šalavijų eteriniai aliejai. Baimės jausmą silpnina jazminų, santalų, kedrų ir bergamočių eteriniai aliejai.

Visų eterinių aliejų paprasčiausias naudojimo būdas yra garinimas aromatinėje lempoje arba garų vonelėje, skaičiuojant po 1 lašą 5 kvadratiniams patalpos metrams.

Kitas paprastas būdas – masažas, kai į bazinį aliejų dedami keli lašeliai eterinių aliejų. Galima ir pačiam masažuoti rankas, kojas. Dar vienas būdas – vonios – eterinio aliejaus lašeliai sumaišomi su druska ir tuomet tirpinami šiltame vandenyje prieš pat į jį lipant.

Kokybiškų natūralių eterinių aliejų galite įsigyti www.feminabona24.com