Kaip sumažinti prieššventinį stresą?

Stresas dėl Kalėdų ir Naujųjų metų šurmulio gali pavirsti košmaru vietoje laukto atokvėpio ir šventinio džiugesio. Kaip sumažinti įtampą, nervingumą ir išgyventi šventinį laikotarpį be atsirandančios neapykantos „tokiam“ gyvenimui?

 

Negalvokite, ką turėtumėt, galvokite, ko išties norite

Moterys  dažnai jaučia stresą, kad jos tiesiog privalo sukurti šventę  sau ir savo šeimai. Tai ypač pasakytina apie tradicines šventes, kuriose tiek gražių dalykų ir nostalgijos. Tad dar šią minutę galima stabtelėti ir reikliai įvertinti savo pačios būseną.  Atkreipkite dėmesį į tai, kaip dažnai tariate sau žodį „privalau“, ir jei supratote, kad per dažnai tai sakote, paklauskite savęs: „Ko aš pati išties noriu?“.

Akivaizdu, kad yra keletas tradicijų, kurios gali atrodyti neginčijamos, pavyzdžiui, šventinės vakarienės su šeima. Bet jei kokie nors papročiai virsta niūriais įsipareigojimais, nėra nieko blogo juos pakeisti, kad būtų maloniau.

Gerai pagalvojusios, rasite kaip tai padaryti, jei tik atitrūksite nuo to „privalau“. Galite pasilikti tik keletą užduočių sau, o kitką nusipirkti arba paprašyti, kad visi namiškiai pagamintų po patiekalą. O gal susitarti su giminaičiais dėl „suneštinio“ iš anksto susiderinę dėl meniu, kad nebūtų vien silkė? Kitąsyk taip būna įdomiau ir net skaniau, nei vienos nusiplūkusios šeimininkės pagaminta.

 

Mažas planas – geras planas

Kiekvieną apimtų siaubas, jei švenčių proga atsirastų kokių 25 pozicijų „privalau“ sąrašas. Įvardinkite sau kokių 3 dalykų labiausiai norite pati. Jiems ir skirkite pagrindinį dėmesį, o visa kita – kaip išeis, jei liks laiko ir jėgų.

Nerealistiniai lūkesčiai ir planai yra vienas didžiausių stresų, nes žmogaus pasąmonė juk duoda signalą, kad ne viską įmanoma įvykdyti. Dar nieko nepradėjus daryti, jau apima nuovargis.

Jeigu bendravimas su namiškiais ir dar vis nepadaryti darbai nervina, tiesiog duokite sau pusvalandį poilsio ir kitokios veiklos – pasiklausykite ramios muzikos, paskaitykite, išgerkite kavos puodelį ne prabėgomis, o atsisėdusi į patogų fotelį, ar tiesiog pagulėkite.

Svarbiausia atsijungti nuo nerimastingų minčių, kiek dar visko reikia suspėti, srauto. Išmėginusios tokį, regis, neracionalų elgesį, sustoti, kai reikia skubėti, nustebo patyrusios, kad tai duoda teigiamą efektą – atslūgus vidinei įtampai ir stresui, viską daryti tampa lengviau.

 

Nerimas ir baimė

Gan paplitęs reiškinys – baimė prieš pat vakarėlį. Tai gali atsitikti net tuomet, jei dar prieš mėnesį to vakarėlio labai laukėte. Būna, kad duodame pernelyg daug pažadų. Žmogaus psichika kuria būsimų malonumų iliuzijas ir atrodo, kad kuo daugiau malonių įvykių, tuo daugiau džiaugsmo, o paskui gerų prisiminimų.

Priartėjus akimirkai, kai jau reikia kur nors eiti, gali tiesiog nebebūti jėgų, kuo pasirengti ir ką padovanoti. Arba bent jau taip atrodo tą akimirką. Tad vienas patarimų, padedančių išvengti streso – neduoti per daug pažadų.

Kita vertus, kai jau apima nerimas, galima prisiminti kažkokią panašią situaciją ir tai, kad nepaisant kaip atrodė iš pradžių, viskas susiklostė kuo puikiausiai.

Labai dažnai būna, kad nors viskas vyksta visai ne taip, kaip buvo suplanuota, laiką praleidote kuo puikiausiai.

Jeigu staiga apima baimė, galima imtis skubių priemonių – giliai pakvėpuoti, įkvepiant ir iškvepiant per nosį ar 10 minučių pagulėti šiltoje vonioje su vandenyje paskirstytais maloniai kvepiančiais eteriniais aliejais.

 

Laisvadieniai prieš šventes – bloga mintis

Gauti laisvadienį prieš šventes yra beveik kiekvienos moters svajonė. Gerai, kad retai pavyksta dėl jo susitarti, nes jei turime daugiau laiko, daugiau visko priplanuojame ir žūt būt stengiamės įvykdyti. Rezultatas – pervargimas ir persinervinimas, kantrybės aplinkinių netobulumams per šventines dienas stoka.

Jeigu turite tas kelias laisvas dienas, iškart suplanuokite ne tik darbus, bet ir „susitikimus“ – su lova, serialu, knyga ar kuo nors panašiai, svarbu gauti tiek fizinio, tiek psichinio poilsio. Laikykitės to susitikimų grafiko lygiai taip, kaip įsipareigojimų kitiems žmonėms.

Šventinės vakarienės ruoša, jei prieš tai kelias dienas neturėjote laiko sau ir savo mažiems malonumams, gali pribaigti. Kaip dažnai atsitinka, kad, pagaliau padengusi šventinį stalą ir pati prie jo prisėdusi, moteris pajunta, kad limpa akys, o kūnas tenori kristi lovon.

Dar vienas labai naudingas patarimas – neplakite priekaištais pati savęs dėl visko, ko nepadarėte ar padarėte ne taip.

Blogiausia, kai šventinė ruoša prasideda nuo minčių – „jei būčiau gera šeimininkė“, „jei visus metus namie nuvalyčiau dulkes nuo spintų viršaus“, „jei rudenį pati būčiau prisirinkusi baravykų“,  „jei dovanomis būčiau pradėjusi rūpintis anksčiau“ ir panašiai. Jūs net nenujaučiate, kiek tai atima jėgų visiškai be reikalo.