Kuo skiriasi laiminga ir nuolat pavargusi moteris?

Yra moterų, kurios beveik visuomet spinduliuoja džiaugsmą ir atrodo nuoširdžiai laimingos. Yra moterų, kurios beveik visuomet  yra kuo nors nepatenkintos. Pirmosioms irgi būna nesėkmingų laikotarpių, tačiau jie tarsi atsitiktiniai momentai, kurie greitai išsisklaido.

Antrosios net sėkmės akimirkomis jaučiasi tarsi ką tik nugalėjusios problemas ir budriai dairosi, kokios dar tyko artiimiausiu metu.  Jos įpratusios nuolat kovoti ir todėl beveik visuomet jaučiasi pavargusios. Kuo skiriasi tų dviejų tipų moterų įpročiai ir elgesys?

 

Savo kelio žinojimas

Tos moterys, kurios myli gyvenimą ir gyvenimas jas myli, dažniausiai pačios turi pasirinkusios savo kelią, planus ir tikslus bei siekia tai įgyvendinti.

Nuolat pavargusios moterys dažniausiai eina svetimais keliais ir tenkina aplinkinių lūkesčius. Joms labai svarbi aplinkinių nuomonė ir jos dažnai vadovaujasi „privalau“ ir „reikia“.

 

Aplinka

Pirmųjų aplinka ryški, pozityvi, joms įdomi, optimistiška, skatinanti tobulėti. Pavargusios moterys dažniau gyvena aplinkoje, kur daug „aukų“, problemiškų žmonių, kurie nuolat skundžiasi gyvenimu. Toje aplinkoje priimta vieniems kitų gailėti, o apie sėkmę patylėti.

 

Subalansuotas pasitikėjimas savimi

Laimingos moterys retai gyvena kraštutinumais – viskas arba nieko, joms labiau patinka harmonija ir pusiausvyra. Jos gerbia save ir mano, kad aplinkiniai yra geri žmonės. Jos lengvai sako komplimentus ir dalijasi džiaugsmu.

Pavargusios moterys dažnai būna perdėtai išdidžios ir žvelgia į kitus iš aukšto, o kitais momentais pačios jaučiasi visiškos nevykėlės, „tuščia vieta“.

 

Santykis su kritika

Laimingos moterys turi įprotį save lyginti tik su savimi pačiomis anksčiau ir turi individualų vystymosi kelią. Pavargusios labai dažnai lyginasi su kitomis ir pavydi ar niekina, taip tarsi iškeldamos savo vertę arba pasidžiaugia, kad kitos dar blogesnėje situacijoje.

 

Lūkesčiai

Laimingos moterys neturi į kitus nukreiptų lūksčių ir tikėjimo, kad jie joms kažką „privalo“. Prireikus jos gali kuo ramiausiai paprašyti ir supranta, kad tas kitas gali atsisakyti. Tai būdas savo poreikius patenkinti sveiku būdu.

Pavargusios moterys laukia, kad kiti patenkins jų poreikius ir įsižeidžia ar kaupia pretenzijas, jei taip neįvyksta. Prašyti joms atrodo pažeminimas.

 

 Ne atleisti, o priimti

 

Laimingosios moterys nelabai suranta ką reiškia atleisti. Jos labiau pratusios priimti kito žmogaus pasirinkimus ir juos suprasti. Joms aišku, kad kiekvienas turi savo požiūrį į gyvenimą. Atleisti reiškia, kad prieš tai įsižeidė, o joms tai nebūdinga.

Pavargusios moterys įsižeidžia dažnai ir savo vidiniam teatrui skiria daug jėgų ir energijos, o paskui atleidžia. Kiekviena patogia proga savo „skriaudėjui“ tai primena.

 

Veiksmai ir kalbos

Laimingos moterys pratusios veikti, o ne tuščiai apie tai kalbėti ir galvoti. Problemos paverčiamos uždaviniais ir galvojama, kad viskas yra išsprendžiama, svarbu rasti kelią ir resursus arba gauti patirties.

Pavargusios moterys pratusios daug apie viską svarstyti ir mažai daryti, atidėlioti vėlesnim laikui, teisinantis laiko stoka ir nuovargiu.

 

Būti moterimi

Laimingosios suvokia, kad jos yra moterys ir tai jų resursas ir malonumas. Išvaizdos priežiūra, makiažas, sportas, siekis būti ryškia ir gražia, gyvybinga joms natūralūs ir reikalingi pirmiausia pačioms sau.

Pavargusios rūpinasi savimi tarsi per jėgą , tarsi tai būtų sunki pareiga, kurią privalo atlikti dėl kažko kito.

 

Atsakomybė

Laimingosios pratusios visose gyvenimo situacijose imtis atsakomybės. Pavargusios turi įprotį perkelti atsakomybę už savo veiksmus, jausmus ir mintis kažkam kitam.

 

Santykis su praeitimi

Laimingosios turi talentą gauti naudos iš patirties ir mokytis iš savo klaidų. Jos sako „gerai, kad su manimi tai įvyko, padariau iš to išvadas, gavau naudos, visose situacijose yra pliusų.“

Pavargusios moterys kenčia dėl praeities arba ją nuvertina, svarsto, kad jei tada būtų buvę kitaip, tai dabar būtų. Arba paprasčiausiai viską pamiršta.