Laukinio česnako galia ir švelnumas

Meškinis česnakas, kurį kai kas geriau žino pavadintą „čeremša“ ar žalčio česnaku, gali puikiai atrodyti gėlyne, o pavasarį tapti pirmuoju natūraliu vitaminų bei mikroelementų šaltiniu. Tik pasisėti jo reikėtų patiems, nes ne tik rauti, bet ir skinti miške yra draudžiama, augalas saugomas.

 

Seniai gerbiamas

Šis česnakas yra vienas seniausių pasaulyje vaistingųjų augalų, vartojamas bent jau 5 tūkstančius metų. Valgomi jo lapai, žiedai, pumpurai ir svogūnėliai.

Visose augalo dalyse yra sieros junginių, kurie pasižymi ir antigrybinėmis, ir antibakterinėmis savybėmis.

Kaip ir visi laukiniai augalai, meškinis česnakas yra natūralesnis ir veiksmingesnis nei kultūrinis, auginamas masiškai. Dar viena gera jo savybė – švelnesnis skonis.

Meškiniame česnake gausu geležies, magnio, fosforo, kalio, sieros, vario, vitaminų A, B1, B2, B3, B9, vitamino C. Jo meškiniame česnake yra net keliolika kartų daugiau nei citrinose ir apelsinuose.

 

Mokslas nesiginčija

Tyrimai patvirtino meškinio česnako poveikį, gydant širdies ligas, skystinant kraują. Todėl šis augalas beveik žaibiškai populiarėja visoje Europoje, daug kur auginamas soduose.

Augalas auga pavėsyje, todėl tinka sodinti po medžiais, tereikia, kad dirvožemis būtų derlingas ir drėgnas. Rūgštūs dirvožemis ir spygliuočių, ypač eglių, kaimynystė netinka, kaip ir užmirkstančios vietos.
Yra sena tradicija naudoti meškinį česnaką kaip pavasarinį toniką, kuris padeda atsišviežinti kraujui, valo venas ir stiprina imuninę sistemą.

Labai teigiamas poveikis kepenims, tulžiai, skrandžiui ir žarnynui. Turi  cholesterolio kiekį mažinančių savybių. Lapai vartojami iki žydėjimo pradžios, balandžio ir  gegužės mėnesiais.

Česnakai yra galingas antioksidantas su puikiomis gydomosiomis savybėmis: įrodyta, kad naikina 23 rūšių bakterijas, įskaitant salmoneles ir stafilokokus, grybelius, parazitus ir virusus.

Naudingas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu: skatina insulino ir kasos sekreciją, todėl padeda organizmui reguliuoti cukraus kiekį.

 

Kodėl meškos?

Dabar daug kas meškinį česnaką linkę vadinti miškiniu. Galim spėlioti, dėl to, kad meškos jau senokai nebevaikšto mūsų miškuose, o česnakas ten auga.

Pavadinimas išties siejamas su meškomis-lokiais. Pabudę po žiemos miego, šie gyvūnai ieško laukinio česnako lapų. Gamtininkai teigia, kad dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir prisikaupusių organizme toksinų pavasarį gyvūnai jaučia skausmus.

Ėsdami meškinį česnaką, lokiai organizmą išsivalo nuo teršalų – susikaupusių druskų. Praeina ir skausmai, paspartėja medžiagų apykaita, lokiai galutinai atbunda aktyviajam sezonui.

Meškinio česnako lapai labai panašūs į nuodingosios pakalnutės, todėl būtina patikrinti kvapą ir skonį – turi jaustis būtent česnako kvapas.

Iš meškinio česnako gaminamas pesto, taip pat jo lapus galima džiovinti ir šaldyti. Tai patariama daryti sutrynus į tyrę arba smulkiai supjaustytus ir sumaišytus su sviestu.

Žinoma, geriausia vartoti šviežius ir būtent pavasarį – meškos žinojo 🙂

Dar kartą primename, meškinio česnako galima išsiauginti, prasimanyti gamtoje leidžiama tik laukiniams gyvūnams.