Naudingas pasivaikščiojimas po pievas

Pavasario savaitgalius leisti namie ar mieste galima vadinti žalingu įpročiu. Bundanti gamta suteikia daug malonumo, o jei dar  vaikštinėsite atidžiai žiūrėdami po kojomis, gausite naudos sveikatai.  Pamenate tą posakį – maistas yra vaistas?

 

Salotoms ir glotnučiams

Laukinių augalų lapeliai, įmaišyti į salotas ir sriubas, yra taip pat gerai, kaip vaistažolių arbatos, vitaminų bei mikroelementų šaltinis. Kadaise, kiekviena šeimininkė taip rūpinosi savo šeimos sveikatos profilaktika.

Dabar tų lapelių galima puikiausiai įdėti ir į sveikuoliškus kokteilius – glotnučius.

Žinoma, geriausia būtų taip vaikštinėti su patyrusiais,  laukinius augalus pažįstančiais vadovais. Pasidomėję tikriausiai rasite skelbimų, kad tokius žygius rengia regioninių parkų specialistai ir patyrę žolininkai.

Sužinosite daug naujo, gerai pajudėsite gryname ore, pasigėrėsite vaizdais ir savotiškai prisiliesite prie senovinės mitybos. Seniai seniai, kad vyrai eidavo į medžioklę, kurios rezultato garantuoti iš anksto niekas negalėjo, moterys eidavo rinkti  – šaknelių ir lapelių.

 

Nesukultūrintų augalų vertė

Laukiniai augalai ir dabr  auga trąšų ir herbicidų nepaliestame dirvožemyje, yra išsaugoję savo pirmykštį pavidalą, turi mikroelementų, vitaminų, fermentų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. O būtent jų labai trūksta kultūriniuose augaluose. Smulkiai pjaustytų laukinių augalų galima dėti į salotas pagardinant aliejumi, aliejaus ir citrinos sulčių mišiniu, grietine, pomidorų ar sojų padažu.

Geriausiai maistui reikia rinkti augalus, kurie auga ten, kur gyveni, o ne ieškoti jų kaži kur. Pavyzdžiui, daug kas stiprina organizmą ženšeniu, o nežino, kad jam prilygsta mūsų kiaulpienės šaknis.

 

Garšva ir šventgaršvė

Garšva auga ūksmingose vietose. Nuo senų laikų ji  buvo vienas  pagrindinių maistinių augalų, nes joje daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, eterinių aliejų. Plačiau vartota vienuolynuose, rinkti jaunus  lapelius galima nuo ankstyvo pavasario ir vartoti vietoje  kopūstų.

Šventagaršvė, kuri yra pastebimai stambesnis augalas, į Lietuvą tikriausiai buvo atgabenta  XIV amžiuje iš Skandinavijos. Mėgsta upių pakrantes, drėgnas vietas. Medicinoje naudojama jau tūkstančius metų. Tinka vartoti sergant mažakraujyste, norint sureguliuoti mėnesinių ciklą,  padeda moterims lengviau iškęsti menopauzės laikotarpiu atsiradusius sutrikimus.  Gydo virškinimo sutrikimus, skatina žarnyno ir skrandžio motoriką, slopina rūgimo procesus žarnyne, reguliuoja dujų kaupimąsi. Vokiečių mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad šventagaršvė turi  antimikrobinį poveikį, todėl tinka  veiksminga peršalimo, bronchitų, astmos, gripo gydymui.

Kramtant šviežios šventagaršvės gabalėlius, galima sustiprinti savo imuninę sistemą. Liaudies medicinoje naudota nervų ligoms, nemigai gydyti. Augalas taip pat naudojamas aromaterapijoje, turi raminamą, gaivinamą poveikį, kuria teigiamą atmosferą.

Šventagaršvė gerina kraujotaką ir suteikia malonų šilumos pojūtį visam organizmui. Tačiau tyrimai įrodė, kad ji gali padidinti kraujo krešėjimą, todėl žmonėms, sergantiems širdies ligomis, būtina iš pradžių pasitarti su gydytoju.

Sergantiems cukriniu diabetu reikėtų vengti vartoti, nes augalo sudėtyje yra didelis kiekis sacharozės.

Augalas kvapaus deginančio skonio, primena muskuso ir kvapiojo pipiro aromatą. Maistui dažniausiai vartojami šakniastiebiai ir šaknys. Dedama į konditerijos gaminius, iš šio augalo gaminami atskiri patiekalai, verdamos uogienės, džemas, naudojamas likeriams, tabakui aromatizuoti, žali ir kepti lapai ir stiebai valgomi kaip salotos ar garnyrai. Ja skaninami mėsos ir žuvies patiekalai.

 

Žiognagė

Geltonoji žiognagė kvepia gvazdikėliais. Auga pievose, krūmynuose, pamiškėse, parkuose, dykvietėse, miško aikštelėse.  Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis. Jie kasami rudenį arba pavasarį. Nuvalomi, nuplaunami šaltu vandeniu ir džiovinami.

Turi sutraukiančių savybių, malšina uždegimus. Jos nuoviras geriamas kraujuojant iš virškinamojo trakto bei viduriuojant. Nuoviras vartojamas kaip karštį mažinantis vaistas. Taip pat tinka burnos ertmės ir gerklės uždegimams gydyti.

Jauni švieži žiognagės lapai ir ūgliai vartojami salotoms, sriuboms gaminti. Šaknis vartojama kaip gvazdikėlių pakaitalas.

Pavasarinės lauko augalų lapų salotos yra puiki alternatyva žolelių arbatoms. Juk jas ne visi mėgsta gurkšnoti, ypač profilaktiškai.

 

Atsarga gėdos nedaro

Išsirengus į gamtą, rekėtų pasirūpinti apsauga nuo erkių. Paskyrėme tam atskirą strraipsnį, bet patogumo dėlei keletas pavadinimų ir čia.

Stiprus eukaliptų, bazilikų, citrinžolių, gvazdikėlių, levandų, čiobrelių eterinių aliejų kvapas atbaido visus labiausiai paplitusius vabzdžius – uodus, muses, vapsvas, erkes.

Kokybiškų natūralių eterinių aliejų galite įsigyti www.feminabona24.com