„Stogas dar nevažiuoja“ arba psichinės sveikatos požymiai

Gyvename tokiame informacija ir stresu perkrautame pasaulyje, kad žmogaus psichika patiria daugybę išmėginimų kasdien, o rūpintis savo psichine sveikata ir greitai atpažinti jos sutrikimus nesame išmokę. Baimintis dėl tų sutrikimų iš anksto taip pat nereikėtų, kai nebijome galimybės peršalti, patirti traumą ar apsirikti, pasirinkami geriausią maršrutą.

Kažkaip perdėtai saugoti savo psichiką reikštų beveik ir negyventi – nepatirti streso, nemylėti, neturėti didelių tikslų, kitaip tariant, vengti  visko, kas galėtų sukelti pergyvenimų. Išties žmogaus psichika yra gan atspari ir pats laikas sužinoti mokslo nustatytus jos sveikumo požymius.

Išties jie gan paprasti – tai savigarba, gebėjimas išgyventi nesėkmes, nepriklausomybė, efektyvi kova su stresu, rūpinimasis kitais žmonėmis ir santykių su jais kokybė.

 

Savigarba

Emociškai sveiki žmonės adekvačiai priima gyvenimo sunkumus ir turi išvystytą savigarbos jausmą. Jie neišgyvena dėl to, kad nėra tokie gražūs ir vikrūs, kaip kiti. Jie išmėgina save daugelyje patinkančių sričių, kol randa tokią, kurioje gali aplenkti bent kai kuriuos kitus žmones. Savigarbą stiprina ir tai, kai sekasi tai, ką darote – ruošiatės egzaminams, sakyti kalbą, dalykiniam susitikimui ir dėl blogo pasirengimo nepatiriate nesėkmės.

 

Gebėjimas išgyventi nesėkmes

Šis gebėjimas rodo ir tam tikrą brandą, juk žmogus supranta, kad negali tikėtis, kad visi jo norai bus išpildyti. Svarbu išlaikyt pozityvų nusiteikimą ir nesėkmes laikyti laikinu reiškiniu. Gebantys ištverti nesėkmes nesigriebia alkoholio ar kitų nesveikų priemonių, jie pasirenka veiksmą, kuris gali atvesti prie sėkmės.

 

Nepriklausomybė

Ji reiškia tai, kad žmogus geba savarankiškai priimti sprendimus, planuoti savo gyvenimą ir vykdyti tai, ką planavo. Emociškai nesubrendę žmonės labai bijo apsirikti, todėl jiems sunku priimti sprendimus ir jie geriau renkasi „plaukti pasroviui“. Išties kiekvieno žmogaus gyvenime klaidos yra neišvengiamos ir būtent jos padeda sukaupti patirtį. Turime rizikuoti, jei norime, kad gyvenimas būtų pilnavertis. Tam tikras abipusės priklausomybės aspektas atsiranda meilės santykiuose, nes be to sunku patenkinti šį stiprų žmonių poreikį.

 

Efektyvus elgesys streso atveju

Stiprių stresų šiuolaikiniame gyvenime labai daug, tačiau daugybė žmonių sugeba gyventi dėl to nepatirdami dėl to ypatingų nemalonumų. Jie geba susidoroti su pasekmėmis, o tie, kurie negeba, ima sirgti fizinėmis ir psichinėmis ligomis arba piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais.

 

Rūpinimasis kitais žmonėmis

Ištirta, kad žmogus yra pakankamai visuomeniškas, genetikai net teigia, kad rūpintis kitais netgi užkoduotas genetiškai. Pirmiausia, žinoma, užkoduotas poreikis rūpintis pačiais savimi, tačiau visiškai egoistiškas žmogus dažniausiai nesijaučia laimingas.

Pasak psichologų, socialinio intereso turėjimas yra labai patogus individo psichikos sveikumo kriterijus. Pasak Adlerio, mūsų gyvenimai vertingi tiek, kiek padedame didinti kitų žmonių gyvenimo vertingumą.

Normalūs sveiki žmonės rūpinasi kitais, jų noras pirmauti yra socialiai pozityvus ir nukreiptas į visų žmonių gerovę. Tokie žmonės supranta, kad pasaulis nėra idealus, visad teisingas ir imasi uždavinio gerinti žmonijos likimą. Be šio aspekto jie neįsivaizduoja savo gyvenimo pilnatvės.

Blogai prisitaikę žmonės turi blogai išreikštą socialinį interesą, jie egocentriški, kovoja tik dėl asmeninio pirmavimo, jų gyvenime tik asmeniniai tikslai ir asmeninio saugumo siekis.

 

Santykių su kitais žmonėmis kokybė

Emociškai sveiki žmonės myli kitus žmones, tiki jais ir laukio tokio paties jų atsako. Tai suteikia jiems pasitikėjimo savimi ir savęs, kaip visuomenės dalies jausmą. Prieš pradedant mylėti ir gerbti kitus žmones, reikia išmokti gerbti ir mylėti save patį. Negebėjimas mylėti kitus ir išreikšti savo jausmus kitiems dažniausiai yra žemos savivertės rezultatas.

 

Emocijos

Psichika ir emocijos susijusios ir tarpusavyje priklausomos. Emocijos yra žmogaus psichikos funkcijų atspindys. Emocijos subjektyvios (džiaugsmas, liūdesys, baimė, pyktis) ir sukelia tam tikrus pokyčius organizme, parengia jį tam tikram veiksmui – bendravimui ar muštynėms. Neigiamos emocijos gali žmogų išsekinti fiziškai ir sukelti rimtą emocinį stresą. Teigiamos emocijos yra naudingos ir būtinos. Jos puošia gyvenimą, suteikia jam įdomumo ir įvairovės.

 

Stresas

Stresu vadinama nespecifinių organizmo reakcijų visuma, kurią sukelia koks nors streso faktorius. Tai bet koks poveikis, kuris sukelia stresinį atsaką. Stresų yra daug: gyvenimo pasikeitimai (atostogos, santuoka, skyrybos, naujas darbas ir t.t.) emocinis konfliktas, bet kokia stipri emocija (baimė, džiaugsmas), nuovargis, fizinė trauma, operacija, liga, net staigūs temperatūros pasikeitimai, triukšmas, susigrūdimas.

Patys maloniausi gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, stambus laimėjimas loterijoje, taip pat verčia prisitaikyti prie naujų aplinkybių, todėl irgi yra stresas.

 

Kaip padėti sau

Žmogus, atpažinęs pavojaus savo psichinei sveikatai signalus, pastebėjęs tam tikrų pokyčių požymius, gali priimti sprendimą, kaip elgtis – kreiptis į psichologą ir susigaudyti savo emocijose arba streso pasekmes sumažinti sportuodamas ar medituodamas, o gal sukurdamas maloniai gydančią aplinką namuose, su daug žalių augalų ir tikslingai veikiančiais aromatais.

Pavyzdžiui, atpalaiduoti įtampą, patyrus stresą, padeda levanda, apelsinas, mandarinas, mėta, rožė, ylang-ylang, pelargonija, bergamotė. Patogiausia patirti  šių aromatų galią galima pasinaudojus eteriniais šių augalų aliejais. Kūno ar aktyvių taškų aromaterapinis masažas, kai keli lašeliai minėtų aliejų yra sumaišomi su arbatiniu šaukšteliu ar valgomuoju šaukštu augalinio aliejaus, duoda pirmąjį efektą jau po 5 minučių.

 

Kokybiškų natūralių eterinių aliejų galite įsigyti www.feminabona24.com