Vaistažolės spartina medžiagų apykaitą

Sunerimę dėl šiemet beveik išprotėjusios vasaros, kai liepos peržydėjo dar jų vardu pavadintam mėnesiui neprasidėjus, toliau domimės, kokios vaistažolės dar tebežydi pievose. Patikimas šaltinis – Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė, beveik kasdien po pievas braidanti. Dabar ji gyvena Klaipėdos krašte, tad puiki informacija susirengusiems atostogauti pajūryje. Juk saulutei pasislėpus už debesų ar anksti rytą galima kuo puikiausiai pažoliauti. Kaip akivaizdžiausią atsakymą apie pievų žydėjimą iš D.Kunčienės gavome ką tik surinktų vaistažolių nuotrauką – joje vingiorykštė, gaurometis, valerijonas ir geltonasis arba tikrasis lipikas.
Pasak Danutės, siauralapį gaurometį taip pavadinti pasiūlė Laurynas Ivinskis, kuris kūrė lietuviškus pavadinimus daugeliui augalų. Liaudies medicinoje jų nuoviras ar antpilas buvo naudojami spazmams atpalaiduoti, stiprinti organizmui, prostatos gydymui. Lapų užpilas vartotas nuo galvos skausmų, medžiagų apykaitos sutrikimų. Siauralapio gauromečio ir juodojo serbento lapų mišinys tinka medžiagų apykaitai gerinti.
Lipikus pievose yra matę praktiškai visi, tik anaiptol ne visi žino, kad jie taip pat yra vaistažolės. Jų antpilas reguliuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, valo kraują. Iš lipiko paruoštos vonios tinka odos ligoms lengvinti. Tikrasis, geltonai žydintis, lipikas žydi birželį – spalį ir auga sausose pievose, šlaituose, ganyklose, dirvonuose.
Šių žolelių barstydavo ant grindų ir dėdavo į spintas, nes nuo jų ne tik drabužiai maloniai kvepėdavo, bet ir visokie kenkėjai, įskaitant kandis, išsilakstydavo. Žiedų milteliais barstydavo žaizdas, votis ir išbėrimus. Nuo seno manyta, kad lipikas yra labai moteriška žolelė, mat ramina išklibusius nervus, sutrikusius hormonus ir gerina medžiagų apykaitą, todėl padeda sulieknėti. O ko moterims daugiau reikia be geros nuotaikos ir liekno stoto?