Alergija ar sloga dėl psichologinių priežasčių?
Daugelis žmonių dabar nustebs, juk visi seniai žino, kad sloga prasideda peršalus arba dėl infekcijos, o gal būt tai tiesiog alerginė reakcija.
Žinoma, daug priklauso nuo imuniteto, tad bent teoriškai jau žinome, kad peršalus ar po kontakto su sloguojančiu, nebūtinai ir patys pradedame šniurkščioti nosimi.
Žmonės, kurie atidžiai stebi savo savijautą, tikriausiai pastebėjo, kad tikimybė susirgti sloga padidėja, kai yra susijaudinę, pavargę, pikti. Gerai nusiteikęs žmogus yra kur kas atsparesnis virusų bei bakterijų atakoms, jo imunitetas geriau jį saugo.
Psichosomatika
Psichosomatika yra netradicinės medicinos sritis, kurioje vadovaujamasi nuostata, kad žmogaus fiziniame kūne atsispindi jo psichologinė būsena. Jei ji sutrikusi, ima sirgti ir kūnas.
Nei psichologai, nei netradicinės medicinos atstovai visiškai neneigia bakterijų ir virusų, tačiau tikina, kad atsparumas jiems labai priklauso nuo žmogaus vidinės būsenos. Tad liaudiškas posakis – „visos ligos – nuo nervų“ turi savo istorinį pagrindą – pagrįstas ne vienos kartos patirtimi.
Apie psichosomatiką prabyla ir gydytojai, kai, ilgai tyrę, neranda ligos priežasties. Peršalimo ligomis žmonės serga labai skirtingai, vieni itin dažnai, o kiti labai retai. Galima būtų teigti, kad bloga psichologinė būsena silpnina imunitetą, hormonų pusiausvyrą ir kraujotaką, o dėl šių sistemų sutrikimo atsiranda ir ligos. Daug kas įsivaizduoja, kad psichosomatika yra nauja gydymo kryptis, tačiau išties apie ją užsimena jau senovės graikai.
Autoritetų nuomonė
Luiza Hay – žinoma psichologė ir knygų autorė, kuriose pasakoja kaip ligos gydomos randant jų priežastis pasąmonėje. eigiama, kad kiekvienas žmogus, supratęs susirgimo priežastis, gali pasveikti.
Jos nuomone, sloga kyla dėl to, kad žmogus pats nesuvokia arba tiesiog nutyli esamas problemas, užuot jas sprendęs. Dažnai taip atsitinka patyrus stresą, todėl svarbiausia yra atsikratyti viduje esančios įtampos.
L.Hay teigia, kad nosiaryklės susirgimai yra susiję su vidinėmis nuoskaudomis, kurias viduje slepia žmogus, su jo išgyvenama depresija, nenoru gyventi, žema saviverte ir slopinamomis emocijomis.
Pagal populiarų lektorių V.Sinelnikovą, suaugusio žmogaus sloga tai požymis apie jo kritusią savivertę ir negalėjimą gyventi taip, kaip nori. Vietoje vaistų paieškos pirmiausia vertėtų rasti priežastį.
Psichologė Liz Burbo teigia, kad su nosies problemomis susijęs negebėjimas mėgautis gyvenimu, šalia esantys pavojingi arba nemalonūs žmonės, sunki situacija, į kurią žmogus pateko.
Užspaustos emocijos ir savigaila
Kiti psichologai teigia, kad chroniška sloga suserga tie, kurie nuolat savęs gaili, mano, kad visi nusiteikę prieš juos, bet to niekuomet neprisipažintų.
Žmonės jaučiasi taip tarsi nepalankios aplinkybės juos persekiotų. Dažnai jie viską nori padaryti tobulai, tačiau neturi tam galimybių. Dėl to būna pikta, atsiranda chaoso pojūtis, kuris trukdo pajusti savo poreikius ir tai, kas aplink išties vyksta.
Neigiamai žmonių sveikatą veikia ir paplitę klaidingi įsitikinimai – peršalsi-susirgsi, būsi šalia sloguojančio – apsikrėsi. Nustatyta, kad taip atsitinka būtent tiems, kurie šiais teiginiais absoliučiai tiki.
Sunkiai pagydoma ilgalaikė sloga dažnai ištinka žmones, kuriuos nuolat žemina, bara, kritikuoja, kelia prieš juos balsą. Sumažėja savivertė, jaučiama nuolatinė įtampa, silpsta imuninė sistema – ir štai – slogai atviras kelias, kad bent tokiu būdu žmogus atsikratytų susikaupusių nuoskaudų.
Suaugusieji dažnai mano, kad jiems ne sloga, o alergija, tai atskirti galima pagal papildomus simptomus – čiaudulį, niežėjimą.
Kaip išsivaduoti?
Psichosomatiniai sutrikimai įvyksta dėl pasąmoningų priežasčių, todėl su jais sunku susitvarkyti. Patariama pirmiausiai lengviau žvelgti į smulkias problemas, nereaguoti į žmonių, kurie nėra autoritetai, nuomonę, iškart spręsti iškilusias problemas, daugiau ilsėtis.
Tais atvejais, jei ligos persekioja nuolat – keisti gyvenimo sąlygas, persikelti į kitą vietą, susirasti kitą darbą, sureguliuoti santykius su artimiausiais žmonėmis.
Slogą sukelia visų pirma užspaustos emocijos, tačiau ką su jomis daryti, juk negalima išlieti ant aplinkinių žmonių? Gydytojai rekomenduoja aktyvią veiklą – bėgimą, šokius, jogą, meditaciją.
Slogos psichosomatika aiškinama taip – prislėgta nuotaika lėtina medžiagų apykaitą, sutrinka kraujotaka, sumažėja tonusas, atsiranda paburkimas – užgula nosį.
Stresai veikia hormonų gamybą, o sutrikus jų fonui, sutrinka ir imuninė sistema, kuri pradeda atakuoti savo organizmo ląsteles – prasideda alerginė sloga, nes į bet kokią medžiagą imama reaguoti kaip į alergeną.
Sveikatą veikia ir žmogaus vidinės kovos. Pavyzdžiui, jei žmogus stengiasi atitikti visuomenės standartus arba kam nors įtikti, „užspaudžiami“ asmeniniai poreikiai.
Baimė – dar viena priežastis. Žmogus, kuris paniškai bijo komplikacijų, todėl nuolat apie tai galvoja, nuderina savo organizmą ligos banga.
Vaikų sloga
Pastebėta, kad vaikai sloga suserga kai negali susidoroti su išoriniu negatyvu. Dabar daugeliui vaikų labai trūksta tėvų dėmesio, meilės ir savirealizacijos, o situaciją dar sunkina sustiprinta kontrolė ir suaugusiųjų griežti reikalavimai.
Viso to rezultatas – ne tik sloga, bet ir kitos ligos, įskaitant bronchinę astmą. L.Hay teigia, kad vaikų sloga visų pirma yra pagalbos prašymas.
Užgulta nosis yra labai nemalonus negalavimas, nes mažina gyvenimo kokybę, trukdydamas miegoti, užuosti kvapą ir pajusti skonį.
Chroniška sloga dažnai sutrikdo kvėpavimą taip, kad į kraują patenka mažiau deguonies, kaupiasi nuovargis, skauda galvą.
Slogą gan efektyvu gydyti mažinant dėl įvairių priežasčių patiriamo streso pasekmes atsipalaidavimo procedūromis – voniomis, masažais, aromaterapija.
Eteriniai aliejai, tinkami susirgus sloga
Kelis lašelius mėtų ir eukaliptų eterinių aliejų, sumaišius su jūros druska ir ištirpdžius šiltame vandenyje, galime namie pasigaminti natūralios prigimties lašus. Suaugusiesiems gali padėti 4 kartus per dieną lašinant po 1 lašą į kiekvieną šnervę.
Tujos eterinio aliejaus po 1 lašą galima lašinti ir gryno, nors iš pradžių irgi geriau atskiesti.
Kai tik sloga prasideda, galima iškart pasidaryti aromaterapinę vonią. Joje tereikės pagulėti vos 10 min. sausai nusišluostyti (nereikia po jos nusiplauti po dušu). Geriausi eterinių aliejų deriniai: arbatmedis ir jūros druska; kadagys, eukaliptas, čiobreliai; ramunėlės, arbatmedis, čiobreliai; eukaliptas, ramunėlės, levandos. Dar galima tokią vonią papildyti citrusų eteriniais aliejais, jei reikia suaktyvinti nervų sistemą, o jei norite ją raminti – spygliuočių eteriniais aliejais.
Eteriniai aliejai tiks ir patalpų oro dezinfekavimui. Aromatinė lempa ir iš jos sklindantys kvapai ne tik sumažins mikrobų kiekį, bet ir palengvins užgultos nosies būklę.
Daugelio čia minimų eterinių aliejų aprašymus jau esame publikavę, tad galite pasigilinti jei norite pasirinkti tuos, kurie jums labiausiai tiktų individualiai.
Kokybiškų natūralių eterinių aliejų galite įsigyti www.feminabona24.com