Atsakomybė už savo gyvenimą
Posakis – prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą, dabar gan populiarus. Dažnai jis glumina – ir taip aišku, kad kiekvienas suaugęs žmogus tokią atsakomybę turi – juk jis sprendžia kaip elgtis ir ką rinktis. Tik viskas šiek tiek sudėtingiau.
Atsakomybę prisiimti reikia ne tik už pasirinkimus, bet ir jų pasekmes. Kitaip tariant, dalis nesėkmių yra užprogramuotos mūsų pačių pasirinkimų, todėl esame už jas visiškai atsakingi. Dabar vis labiau tikima, remiantis kvantinės mechanikos atradimais, kad reikia imtis atsakomybės net už savo mintis.
Gyvenimo kokybė priklauso nuo mūsų pačių
Pripažinti šį faktą tolygu pritarti tam, kad viskas, absoliučiai viskas, kas yra mūsų gyvenime, yra mūsų pasaulėžiūros, baimių, lūkesčių ir vilčių sintezės rezultatas.
Didžioji dauguma, vertindami savo gyvenimą, niekada nesutiks su šia idėja, nes tai reiškia, kad turės pripažinti, kad jei yra duobėje, pats yra kaltas.
Juk daug įprasčiau ir maloniau ieškoti kaltų dėl savo problemų išorėje. Tai padaryti yra daug lengviau, galima toliau eiti mažiausio pasipriešinimo keliu ir mūsų ego lieka beveik nenukentėjęs.
Radus kaltus išorėje (blogas bosas, valstybė, tėvai, sutuoktiniai, kaimynai ir visas likęs pasaulis) toliau galime gyventi taip, kaip gyvenome: virti savo pačių ribojančių įsitikinimų ir nepilnavertiškumo kompleksų sultyse. Galime toliau priekaištauti ir kaltinti partnerius, vaikus, kolegas, vyriausybę, orą, aukštesnes jėgas.
Dar galime guostis kitiems dėl neteisingo elgesio su mumis ir nepalankaus likimo. Ir nieko daugiau nedaryti.
Trūksta laiko ir jėgų?
Kai kaltieji išorėje, mums nereikia net mėginti analizuoti savo elgesio, ką nors išsiaiškinti apie savo vidinį pasaulį. Nebūtina atsisakyti sukaupto negatyvo, mokytis pozityviau mąstyti.
Nereikia stengtis suprasti ir gerbti kitus žmones, nei išmokti įžvelgti bent kiek teigiamus savo gyvenimo aspektus. Visa tai juk sunku, sudėtinga, ilgai trunka ir daug energijos reikalauja.
Ką čia pakeisi, kai apskritai tam nėra laiko, nėra jėgų, nuotaika bjauri, o aplinka priešiška? Geriausiu atveju galime susikaupti stebuklingos piliulės paieškoms. Tegu ji taiso nuotaiką ir savijautą.
Gerai būtų, kad ta piliulė dar išgelbėtų mus nuo problemų ir suteiktų pinigų bei laimės. Deja, o gal laimė, bet tokios piliulės nėra. Tenka atsikratyti tingulio ir imtis kažką daryti pačiam.
Didysis stimulas
Stimulų keistis ir kažko siekti gyvenime galima rasti daug. Vienas paprasčiausių ir dažniausių yra noras surasti tinkamą partnerį. Tuo pačiu, bendraujant su skirtingais žmonėmis, aiškiausiai matome tai, kas mumyse juos domina, džiugina arba liūdina. Daugybė faktų apmąstymams.
Jaunystėje ieškome partnerio šeimai ar ilgalaikiams romantiškiems santykiams, vėliau gal verslui ir laisvalaikiui, dar vėliau prasmingų ir įdomių vidiniam pasauliui. Santykiai su žmonėmis yra praktiškai bet kurioje gyvenimo srityje.
Stiprus vyras merginai nėra tas, kuris turi raumenis, pinigus ir ryžtą – tai yra visuomenės klišė. Stiprus pirmiausia yra tikras, toks, kuris sugeba pažvelgti į save, savo silpnybes ir jas priimti. Tuomet jis pasirengęs atvirumui ir sugeba mylėti.
Moteriai, beje, galioja tas pats. Tik ją už tas pačias savybes – gebėjimą susigaudyti savyje ir nuoširdų atsivėrimą partneriui, vadina jautria, žavia, moteriška.
Daugelis nuoširdžiai nesupranta, kada ir kur įvyko „stebuklinga abipusė trauka“, kiek ji truks. Kai kurie yra pasirengę sutikti, kad tai trunka trejus metus, o tada ji virsta „gilia draugyste“ arba nuobodžia kasdienybe.
Dažniausiai yra dvi pagrindinės „atvėsimo“ priežastys: pasikeičia prioritetai ir tarpusavio atvirumo lygmuo.
Iš esmės labai panašiai vyksta bet kuriuose santykiuose – draugystės, bičiulystės, bendradarbiavimo.