Atsargiai: durnaropės

Durnaropės Lietuvoje mėgstamos kaip itin dekoratyvios, o nuošaliose vietose auga paprastesnės laukinės veislės. Apie jas prabylama dažniausiai tuomet, kai vaikai prisiragauja jų sėklų iš patrauklių kiaušiniškų dėžučių (2 nuotr.).
Paprastoji durnaropė (3 nuotr.) auga pakelėse ar dykvietėse, ji vienmetė, 50-100 cm aukščio gėlė stačiu stiebu. Žiedai pavieniai, balti, piltuviški, išauga lapų pažastyse, kvapas nemalonus, svaiginantis. Ji dabar, laimė, gan reta, nes suvartojus jų lapų, o ypač sėklų, galima mirtinai apsinuodyti.
Soduose dažniau galime pamatyti kitą labai panašų tiek išvaizda, tiek poveikiu augalą – brugmansiją (1 nuotr.) Ji apipinta legendomis, naudota Pietų Amerikos šamanų ritualuose, meilės magijoje ir labai patraukli dėl malonaus žiedų aromato. Šis augalas žmonių dažnai vadinamas angelo trimitais, o durnaropė velnio trimitais. Gamta savotiškai pajuokavo: velnio trimitai, durnaropės žiedai, „žiūri“ aukštyn, o angelų – žemyn. Taip šiuos augalus lengviausia atskirti. Kad ir kaip ten būtų, abu augalai gali lengvai pasiųsti į dausas visam laikui, ne tik trumpam apkvaitinti, kas būtent ir naudota magijai.