Kaip gimė psichologija?

Laimė, kad Lietuvoje žinomi žmonės vis dažniau prisipažįsta, kad lankosi pas psichologus, ieškodami sprendimų, norėdami geriau pasijusti ir susivokti savyje. Tai reiškia, kad pagaliau ateina metas, kad ir kiti nustos to gėdytis bei laikyti silpnumo ženklu.

Mes publikuojame gan daug su psichologija susijusių straipsnių ir pamanėme, kad verta pasidomėti kaip šis mokslas atsirado.

 

Antika ir viduramžiai

Antikos laikais pareigos ištyrinėti žmogų ėmėsi filosofai. Sielos suvokimą jie pasiėmė iš mitologijos. Būtent ten siela įkūnijo psichiką, emocines būsenas ir jų pasireiškimus. Sokratas į asmenybę žiūrėjo kaip į vertybių, įsitikinimų, pozicijos gyvenime visumą. Didelę reikšmę jis skyrė protiniams sugebėjimams, kuriuos tyrinėjo tiesiog kalbėdamasis.

Aristotelis paskelbė tris sielos rūšis – augalinę, gyvulišką ir protingą. Teigė, kad augdamas ir vystydamasis žmogus tarsi pereina per visas tris.  Būtent jis paskelbė širdį pagrindiniu jausmų organu, o sielą – pagrindiniu žmogaus varikliu.

Viduramžiais žmonės buvo labai susiję su religija, kuri teigė, kad žmogus turi fizinį apvalkalą  ir sielą, kuri jį visiškai užpildo. Atgimimo epochoje Dekartas įvedė reflekso sąvoką, kuri vėliau tapo psichologijos pagrindu. Iš išorinio pasaulio ateinantis impulsas-dirgiklis pereina per žmogaus smegenis ir sukelia žmogaus reakcijas. Leibnicas tvirtino, kad tarp sielos ir kūno yra ryšys, o ne taip, kaip manyta anksčiau – abu egzistuoja atskirai pagal savo taisykles. Jis įvedė ir pasąmonės sąvoką.

 

Tapo mokslu

Dž. Lokas (1632-1704) teigė, kad žmogus gimsta kaip tabula rasa [lot. švari lenta], kurioje viską pojūčiais įrašo patirtis. Lokas išskyrė sąmonės sąvoką – atskyrė patirties kaupimą ir tai, kas atsiranda jau po apmąstymų.

Visa eilė mokslininkų fiziologų paskui tyrinėjo refleksų egzistavimo įrodymus, psichikos procesus ir siekė paneigti sielos buvimą.

Wilhelm Wundt (1832-1920) vokiečių psichologas, filosofas ir fiziologas, garsėjęs pirmosios eksperimentinės psichologijos laboratorijos sukūrimu 1879 m. Leipcige (Vokietija). Jis laikomas šiuolaikinės psichologijos tėvu.

 

Mokslas apie asmenybę

Psichologija tai mokslas apie žmogaus psichikos atsiradimą, formavimąsi, vystymąsi įvairiose sąlygose ir įvairiais gyvenimo etapais. Taip pat kaip tai pasireiškia ne tik asmenybėje, bet ir turi įtakos žmonijai.

Rinkdami informaciją mokslininkai stebi bei aprašo, eksperimentuoja, analizuoja žmogaus kūrybą, per kurią pasireiškia pasąmonė, testuoja ir tiesiog kalbasi.

Psichologijos mokslo atradimai pritaikomi praktikoje – sukurtos žmogaus emocinės būklės, atminties , dėmesio, mąstymo, valios sutrikimų  vertinimo metodikos.