Paslaptingieji batatas ir blužnis
Visiškai neseniai linksmame „Femina Bona“ darbuotojų sumuštinių konkurse pergalę pelnė sumuštiniai iš batato. Ant riekelės pakepinto batato buvo sudėti kiti naudingi produktai ir pabarstyta sėklyčių. Buvo labai skanu ir sukėlė smalsumą – kas tas batatas, kuo naudingas?
Juk ne vienas dažniausiai parduotuvėje tik dėbtelime į tą keistą gumbą ir praeiname pro šalį. Tikriausiai kenkia tai, kad jis dažnai vadinamas saldžiąja bulve – o bulvė ir yra bulvė, nors mėgstame, bet stengiamės nepiktnaudžiauti.
Visai ne bulvė
Rytiečiai teigia, kad jeigu žmogus prislėgtas ir susirūpinęs, tai dažnai reiškia, kad sutrikęs kepenų darbas, o niūrios mintys ir neigiamas požiūris į save silpnina blužnį.
Batatas, su kuriuo Rytų medicina sieja blužnį, (manoma, kad savo forma panašus į tam tikrą organą augalas jį stiprina) gan paslaptingas.
Gal ir keista, tačiau saldžiąja bulve vadinamas batatas išvis nėra bulvių giminaitis.
Blužnis, pasak rytietiškos medicinos, yra atsakinga už naudingųjų medžiagų ir energijos įsisavinimą iš maisto bei jų paskirstymą visame organizme.
Batatai turi antioksidantinį poveikį, nes juose daug vitamino C ir vitamino A, kurie veikia kaip galingi antioksidantai ir padeda imuninei sistemai apsaugoti organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio.
Jų maistinės skaidulos suriša kenksmingas medžiagas ir pašalina iš organizmo, o dėl sukaupiamos augalinės geležies yra labai naudingas kraujui. Dabar tereikėtų šias savybes palyginti su blužnies veiklos aprašymu ir nebesistebėsime rytietišku požiūriu – jie panašūs ne tik pagal formą.
Minkštimas baltas, oranžinis, raudonas ar net violetinis. Nors kai kuriuose kulinariniuose receptuose siūloma valgyti batatą žalią, rytiečiai mano, jog geriau jei jis bus virtas, troškintas ar keptas bei šiltas.
Ką veikia blužnis?
Blužnis pagal mums artimesnę vakarietišką mediciną yra limfinės ir kraujotakos sistemų dalis. Nustatyta, kad pašalinus blužnį, kraujyje padaugėtų pažeistų eritrocitų, susilpnėtų organizmo imuninis atsakas, padidėtų tikimybė būti infekuotam.
Blužnis dalyvauja medžiagų apykaitoje ir padeda kaupti hemoglobinui būtiną geležį ir yra atsarginis kraujo rezervuaras, kuris reikalui esant, pavyzdžiui, netekus daug kraujo, būna panaudojamas.
Kai nusilpsta blužnis, sutrinka kraujo apytaka, atsiranda bejėgiškumo jausmas, rankų ir kojų nuovargis, sumažėja gebėjimas justi skonius.
Kenkia
Rytų požiūriu, kad produktai teiktų energiją, jie turi būti gerai pasisavinami, daugeliu atvejų tai reiškia termiškai apdoroti ir tinkamai susmulkinti.
Pagal rytiečių sistemą, blogai virškinami ir pasisavinami žali, šalti, riebūs, sunkūs ir po 19 valandos suvartoti produktai. Mat tuo metu blužnis ir skrandis veikia silpniausiai.
Tuomet, beje, nepatartina valgyti šviežių sultingų bei saldžių vaisių, gerti sulčių ar kitų šaltų gėrimų, ypač su ledukais. Vengti visų saldumynų, o ypač ledų. Netinka ir pieno produktai iš šaldytuvo, varškė, sūris, ypač pelėsinis, klijinga ryžių bei avižų košė, bulvės, grybai, raudona mėsa.
Kam reikia tiek skonių ?
Rytiečiai mano, kad, kai maistas patenka į skrandį, rūgštus veikia skrandį ir tulžį, kartus – širdį bei žarnyną, saldus skrandį bei blužnį, aštrus – plaučius ir storąjį žarnyną, sūrus – inkstus bei šlapimo pūslę.
Tačiau tai dar ne viskas – rūgštus skonis sujungia bei sutvirtina, kartus – šalina iš organizmo šilumą, džiovina, saldus – lėtina, balansuoja, mažina nuovargį. Aštrus skonis – stimuliuoja kraujotaką, gaivina.
Kartūs produktai gerina virškinimą, tai seniai žinota ir Europoje. Tad dabar madingos gražgarstės ar sveikuolių pamėgti kiaulpienių lapai irgi nėra šių laikų atradimas.
Batatas saldokas, drėkina žarnyną, padeda esant silpnumui ir dusuliui. Tačiau nereikia piktanaudžiauti, nes jis klijingas ir riebokas, todėl gali sukelti sunkumą skrandyje, būtent todėl kartu vartojami harmonizuojantys, energijos apykaitą skatinantys, prieskoniai.
Batato sumuštiniai
„Femina Bona” darbuotoja Vilma Sakalauskienė, laimėjusi konkursą, dosniai pasidalijo receptu su savo kolegomis ir „Augalų psichoterapja” skaitytojais.