Pelkinė vingiorykštė – gamtinis aspirinas
Pelkinės vingiorykštės (Filipendulaulmaria) augalo žiedynų ir lapų dar pats laikas prisirinkti. Europos šalyse šis augalas buvo plačiai vartojamas karščiui ir uždegimams mažinti, traukuliams ir viduriavimui malšinti, tačiau išradus sintetinį aspiriną, vingiorykštės reikšmė fitoterapijoje labai sumažėjo. Pelkinę vingiorykštę bei jos galimą poveikį dabar tyrinėja ir mokslininkai, o kai kurie tyrimų rezultatai stebina ir teikia vilčių sukurti naujus vaistus.
Augale daug veikliųjų medžiagų, todėl ir poveikis platus, įskaitant bendrą organizmo bei imuniteto stiprinimą. Be to, jame esantys gamtiniai salicilatai kur kas mažiau erzina skrandį nei sintetiniai. Vingiorykštės lapai ir žiedai gali būti vartojami arbatai virti, o ši gan skani, tad tiks į mišinius su kitomis vaistažolėmis. Įdomu, kad lapus galima vartoti ir maistui – sriuboms, kaip dilgėles ar kitus laukinių augalų lapelius.
Lapus ir žiedynus galima rinkti kartu, augalui žydint, o paskui atsargiai išdžiovinti paskleidus plonu sluoksniu, nes vartant žiedynai labai trupa ir byra. Daug prisidžiovinti neverta, nes efektyvu suvartoti per vienerius metus.
Vingiorykštę liaudies medicina nurodydavo vartoti nuo podagros ir artrito, taip pat šlapimo pūslės uždegimo. Pastaruoju atveju gerai derinti su dilgėle bei jonažole. Jų taip pat dar galima prisirinkti.
Renkant pelkinę vingiorykštę svarbu jos nesupainioti su labai panašiu augalu – siauralapiu vingiriu (Thalictrumlucidum), kurio žiedynai labai panašūs. Pasitikrinti lengva pažvelgus į lapus, vingiorykštės jie stambūs ir dantyti, gal kiek panašūs į avietės, o vingirio visiškai smulkučiai.