Sloga prasideda ir dėl skydliaukės
Sunku patikėti, bet sloga rudenį gali atsirasti dėl to, kad skydliaukė nespėjo persiorientuoti ir jai galime padėti pakeitę savo meniu. Rudenį orams atšalus, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, skydliaukei gali prireikti bent kelių savaičių laiko sureguliuoti savo funkcijas. Štai todėl mes ir linkę rudenį „pasigauti“ slogą. Taip teigia Endobiogeninės medicinos draugijos specialistai savo paskyroje. Ši draugija turi siekį išmokyti gydytojus į žmogų žvelgti kaip į visumą, ieškoti ligą sukėlusių priežasčių ir gebėti parinkti organizmą tausojantį gydymą kiekvienam pacientui individualiai.
Kas patariama siekiant sureguliuoti skydliaukės veiką rudenį? Dalijamės info iš šios organizacijos tinklapio, o apie augalus, kurie minimi šiuose patarimuose, jau irgi esame rašę, lengva susirasti tinklaraštyje http://augalupsichoterapija.lt/
– ryte valgykite nebe vaisius (ir jau tikrai ne sumuštinį), o šiltą avižų košę su sėklomis, riešutais ar džiovintais vaisiais, geriau su negyvulinės kilmės pienu. Taip tęskite gerą savaitę, tačiau ne ilgiau nei 10 dienų – tuomet galite keisti pusryčių patiekalą kuriam laikui, o tada vėl grįžti prie košės – mat padauginus avižų, galite pajusti neigiamus reiškinius, jei esate linkę į aktyvesnę skydliaukę (jei turite autoimuninį tiroiditą, avižų geriau išvis venkite); – papildykite mitybą jūros dumblių produktais, kad gautumėte daugiau jodo; – į mitybą įtraukite ir juodųjų serbentų lapų arbatos, kuri padės visoms hormonų liaukoms; verta pasvarstyti ir apie žuvų taukus (omega 3 rūgštims gauti) bei vitaminą D; galite į patiekalus įtraukti ir imbierą, cinamoną kaip prieskonius – jie linkę organizmą šildyti bei skatinti virškinimą, tad padės greičiau prisitaikyti prie temperatūros pasikeitimų.
Apie skydliaukę
Tiems, kurie nori daugiau sužinoti ir geriau pažinti savo organizmą, „Augalų psichoterapija“ paieškojo informacijos apie skydliaukę.
Vakaruose skydliaukė dažnai lyginama su drugeliu, mat šiek tiek primena jo formą. Rytuose ji siejama su liepsna, nors dauguma organų ten dažniausiai pagal formą lyginama su kokia nors daržove ar vaisiumi. Kad ir kaip ten būtų, skydliaukė visur vertinama kaip labai svarbi ir gan paslaptinga. Ji tarsi ir neatlieka labai aiškios funkcijos, tačiau sutrikus jos veiklai, išsibalansuoja ir kitos organizmo sistemos.
Skydliaukė yra apatinėje kaklo dalyje, priešais trachėją. Kai viskas tvarkoje, žmogus jos nejaučia, jos visai nesimato išorėje ir net apčiuopti neišeina. Joje gaminami labai svarbūs hormonai – tiroksinas, trijodtironinas ir kalcitoninas. Tiroksinas ir trijodtironinas veikia medžiagų apykaitą – kuo jų daugiau, tuo ji greitesnė. Šie hormonai veikia visą virškinamąjį traktą, žarnyną, širdies ir kraujagyslių sistemą, psichiką ir net lytinę sistemą. Kalcitoninas skatina kauluose kauptis kalcį.
Štai kodėl skydliaukės sutrikimai neretai painiojami su kitomis ligomis – širdies, nervų, virškinimo trakto, juolab, kad susirgus hipertireoze iš pradžių nebūna ryškių simptomų.
Kartais žmonės, pajutę energijos antplūdį ir išaugusį aktyvumą, net apsidžiaugia įgiję itin gerą „formą“. Įtarimų kyla tuomet, kai padidėja dirglumas, irzlumas, tampa sunku atsipalaiduoti. Ilgainiui stiprėja įtampa ir nerimas, o puikus apetitas kažkodėl skatina svorį kristi.
Hipotireozė yra skydliaukės veiklos susilpnėjimas ir vienas pirmųjų to požymių – padidėjęs svorio augimas. Kiti požymiai – sulėtėja reakcija, sunkiau susikaupti, retas pulsas, sprangumo ar veržimo pojūtis kakle, beveik nepraeinantis nuovargis, o dažnai prasideda ir depresija. Daug kam ima sausėti oda, skilinėti nagai, slinkti palukai, dėl skysčio kaupimosi atsiranda pabrinkimų, kietėja viduriai, padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, sutrinka mėnesinės.
Moterys skydliaukės ligomis serga aštuonis, o kitais duomenimis, net dešimt kartų dažniau nei vyrai. Labai dažnai skydliaukės sutrikimai nustatomi kai sutrinka mėnesinių ciklas ar imama gausiau prakaituoti. Skydliaukės hiperfunkcija dažniau serga vaisingo amžiaus moterys.
Skydliaukės veikla dažnai sutrinka nėštumo laikotarpiu, maitinant krūtimi, prasidėjus menopauzei arba kai organizmui nuolat stinga jodo. Skydliaukės veiklą taip pat gali išderinti ilgai vartojama hormoninė kontracepcija.
Skydliaukės hipofunkcija dažniausiai paveldima, nes yra autoimuninis sutrikimas. Hipotireozę gali sukelti ir kai kurie vaistai, švitinimas, skydliaukės uždegimas, ankstesnis gydymas radioaktyviuoju jodu.
Manoma, kad pastaraisiais dešimtmečiais su kokiais nors skydliaukės sutrikimais gimsta kas ketvirtas kūdikis.
Trūkstant jodo, sumažėja skydliaukės hormonų – tiroksino ir trijodtironino – sintezė ir sekrecija. Siekdama kompensuoti šių hormonų stygių, skydliaukės veiklą reguliuojanti posmegeninė liauka pradeda aktyviai išskirti skydliaukės augimą stimuliuojantį hormoną, dėl kurio įtakos padidėja tiek skydliaukės ląstelių dydis, tiek ląstelių skaičius. Taip skydliaukė suveša ir susiformuoja gūžys.
Padeda
Jodas yra tikras išsigelbėjimas, kai hormonų trūksta ir gali būti kenksmingas, kai jų gamyba skydliaukėje suaktyvėjusi. Skydliaukės sveikatai palaikyti reikia tam tikro kiekio jodo nuolat, tačiau jo perteklius taip pat gali pakenkti, gal net labiau nei kartkartėmis pasitaikantis stygius. Todėl visų pirma reikia išsiaiškinti, koks yra sutrikimas, geriausia pasirodyti specialistui ir atlikti hormonų tyrimus.
Plačiai žinoma, kad jodo daugiausiai yra jūros kopūstuose arba, kitaip tariant, jūros dumbliuose. Vos 7 gramai džiovintų yra žymiai daugiau už dienos normą – net keli tūkstančiai procentų. Tad valgant miso sriubą ar sušius, tikrai gauname nemenką jodo normą.
100 g konservuotos lašišos arba viena su lupena virta bulvė turi apie 40 proc. jodo dienos normos, o 100 g austrių šimtu procentu atitinka dienai reikalingą jodo kiekį. Jodo yra ir kasdien vartojamuose produktuose – jogurte, piene, duonoje, kiaušiniuose. Žinoma, daug jodo yra jūrinėse žuvyse, jūros gėrybėse, tačiau šiek tiek ir žuvies piršteliuose, keptoje kalakuto krūtinėlėje, juodosiose pupelėse. 100 g pastarųjų produktų turi apie 20 proc. dienos normos.
Jeigu susirgimas autoimuninis, organizmas atakuoja savo paties ląsteles, padeda antioksidantai, kurie padeda iš organizmo pašalinti visa, kas jam kenksminga. Tad reikalingi vitaminai A, B, C, E ir selenas bei beta karotinas. Taip pat gerai, jei organizmas su maistu gauna daugiau ličio ir vario.
Dar vertėtų žinoti, kad skydliaukės sklandi veikla labai priklauso nuo jodo ir seleno santykio. Jeigu organizme bus mažai seleno, jodo deficitas bus dar labiau juntamas. Jeigu jodo vartojame daug, o seleno mažai, tai skydliaukė gali pradėti gaminti hormonų perdaug.
Esant hipotireozei seleno vartojimas tuo pat metu nevartojant jodo, blogina padėtį. Jodą pasisavinti trukdo švieži brokoliai, ropės ir kopūstai, o juos termiškai apdorojus tas trukdis sumažėja.
Sergantiems gūžiu patariama gerti medetkų, mėtų, paprastosios kraujažolės, apynių, čiobrelių, erškėtrožių, trispalvės našlaitės, raudonėlio, šalavijo arbatų.
Plačiau apie maisto produktus esant skydliaukės veiklos sutrikimams skaitykite skyrelyje namų vaistinėlė